Panemunėje gyvenanti Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė pastebėjo nedideliame jos sodo baseinėlyje gyvenančią mažą žalią varlytę. Dėl jos ryškios spalvos Danutė ją pavadino Žolinte ir nori žinoti, ar jai vienai neliūdna baseinėlyje? Ar ji sugebės čia viena išgyventi? Ką reikėtų padaryti, kad varlytės gyvenimas taptų kokybiškas?

Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Lietuvos zoologijos sode dirbančius specialistus Almą Pikūnienę ir Beną Noreikį. Abu jie tvirtino, kad nedideliame ir negiliame baseinėlyje, kurio krantai grįsti akmenimis, varlytė neras prieglobsčio žiemą ir žus. Todėl ją reikėtų sugauti, nugabenti į ramią, atokią Nemuno įlankėlę ir ten ją paleisti.

"Vargu ar ši žalia varlytė taikė į atsiskyrėlės gyvenimą ir pati atšokavo iš laukinės aplinkos. Ją čia greičiausiai įkurdino kokie nors vandens paukščiai, atsitūpę atsigerti baseinėlio vandens ir palikę ant savo kojų pėdučių prilipusių varlių ikrų, kurių gausu ant stovinčio vandens augalų. Taigi, šios varlytės vengia tekančio vandens, o juolab keičiančio savo vandens lygį Nemuno. Tad geriau būtų ją paleisti ne prie šios upės, o prie ežeriuko ar tvenkinio, kur ji galėtų slapstytis pakrantės augaluose, o žiemai įsirausti į dumblą", - sakė B. Noreikis.