Kalėdos ir Velykos – dvi šventės, kurių pardavėjai nepraleidžia išnaudoti. Jau tapo tradicija, kad prieš šventės parduotuvės pasipuošia įvairia švenčių atributika. Jei prieš Kalėdas įprasta dabintis girliandomis ir eglutėmis, tai prieš Velykas neretai išvysi ir gyvųjų dekoracijų – triušiukų ir viščiukų. Tačiau kas jų laukia po švenčių?

Tokį klausimą iškėlė skaitytojos dukrelė, kai pamatė viščiukus Vilniuje esančiame prekybos centre „Ozas“:

Jei ne mano penkerių metų dukrytė ko gero nepastebėčiau daugybės svarbių dalykų. Tai kas mums atrodo savaime suprantama, vaikams kelia nuostabą ir tūkstančius klausimų. Savaitgalį su dukra lankėmės „Oze“, ji manęs paklausė: Mamyte, o tie viščiukai dabar visuomet gyvens šitam namely ir mes juos galėsime lankyti kasdien? Iš pradžių net nesusimąstydama atsakiau, kad jie čia gyvens iki Velykų, bet viščiukus mes būtinai aplankysime vasarą pas močiutę kaime. Atrodo šio pažado užteko ir mudvi visą pusvalandį stebėjome nerūpestingą plunksnuotų mažylių gyvenimą stilingai įrengtame garde. O koks šių gyvų, mus visus taip džiuginančių Velykų „dekoracijų“ likimas? – ramybės visą vakarą nedavė manyje gyvenantis vaikas.

Paskubomis internete bandžiau surasti viščiukų laikymo taisykles, norėdama suprasti ar po Velykų šias „dekoracijas“ prekybos centro darbuotojai galės išdalinti žmonėms, gyvenantiems kaime, kur iš viščiukų išaugusios vištos vėliau galės dėti kiaušinius. Kaip bebūtų liūdna, šių mielų gyvų geltonsnapių dienos jau suskaičiuotos. Kaip paaiškino viena mano draugė, šiuo metu prekybos centre gyvenantys viščiukai jau prisirinko pakankamai daug įvairių bakterijų, kad būtų galima galvoti apie tolesnį jų auginimą kokiam ūkyje. Keli šimtai viščiukų... tiek jų iškart po sočių Velykų keliaus tiesiai į šiukšlių konteinerį?

Džiaugiuosi, kad šis klausimas kol kas neglumina mano dukros, kol kas ji net neabejoja, kad viščiukai, lygiai taip pat kaip ir kitose prekybos centruose gyvenantis triušiukai po Velykų bus išdalinti geriems žmonėms. Šis staiga atėjęs suvokimas man priminė vieną tragiškai pasibaigusį vaikystės nuotykį. Istorija taip pat prasidėjo prieš Velykas, kai kiemo draugės turguje nusipirko 2 viščiukus. Mums buvo tik aštuoni metai, todėl noras iki švenčių išmokyti viščiukus šokinėti per virvutę, kad galėtumėm surengti tėvams Velykinį pasirodymą, atrodė visiškai realus. Deja, mūsų „treniruotės“ vyko vos valandą, vėliau viščiukus kritusius nuo širdies smūgio užkasėm po obelim...Ar ši graudi istorija negali pasikartoti ir visiems prekybos centruose laikomiems gyvūnams?

Prekybos centrams įsirengti gardus gyvūnams įstatymai nedraudžia. „Nėra specialių teisės aktų reguliuojančių tokią prekybos centrų veiklą, tačiau svarbu, kad būtų tinkamai pasirūpinta gyvūnų laikymu“, - GRYNAS.lt aiškino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoja-inspektorė Ilona Urbutienė. Kita vertus, jei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gautų gyventojų skundų, kad gyvūnai prekybos centruose laikomi netinkamai – jie privalėtų tai patikrinti. Anot inspektorės, svarbiausia, kad parduotuvių klientai neturėtų galimybės rankomis liesti gyvūnų, jiems būtų pakankamai vietos judėti, būtų gerai vėdinama patalpa ir netruktų maisto ir vandens.

Prekybos centre „Ozas“ šiuo metu cypsi apie 400 viščiukų. „Jie bus keičiami. Planuojame, kad iš viso prekybos centre pasisvečiuos apie 1200 viščiukų. Juos bus galime stebėti iki Atvelykio“, - teigė „Ozas“ rinkodaros vadovas Faustas Tolkušinas. Viščiukų laikymui yra gauti visi reikalingi leidimai, įrengtas jiems būtinas sąlygas užtikrinantis, veterinarijos tarnybos reikalavimus atitinkantis aptvaras. Paukščiukais rūpinasi specialistė, kuri prižiūri jų maitinimą ir stebi, kad jiems nieko netrūktų.

Viščiukų likimas jau numatytas – jie bus atiduoti prekybos centro lankytojams. „Norintys pasiimti viščiukus žmonės galėjo registruotis. Sulaukėme didelio susidomėjimo dar iki viščiukams atkeliaujant ir pirmoji viščiukų „partija“ jau sėkmingai išdalinta. Visi viščiukai atiteks jais pasirūpinsiantiems, ūkius turintiems sostinės ir jos apylinkių gyventojams“, - kalbėjo F. Tolkušinas.Kitame Vilniaus prekybos centre „Panorama“, klientų akis džiugina triušiai ir putpelės. „Turime 50 triušelių ir 3 putpeles. Triušiai po Velykų bus padovanoti vaikams. Jie kartu su tėvais pildė anketas ir visiems šeimininkai jau rasti. Putpelės yra pasiskolintos iš privataus asmens ir po švenčių grįš pas jį“, -  pasakojo „Panorama“ rinkodaros vadovė Laura Panovienė. Leidimais laikyti gyvūnus taip pat pasirūpinta.

Masiškai žmonių lankomose vietos, nėra pačios geriausios vietos gyvūnams laikyti, įsitikinusi Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“  koordinatorė Aida Ramonienė. „Neabejoju, kad gyvūnai ten patiria didelį stresą, juk žmonės eina, stuksena, bando atkreipti dėmesį, ten daug triukšmo. Dar blogiau - kai žmonės raginami pirkti triušius ar kitus gyvūnus ir dovanoti juos draugams. Tai pati blogiausia dovana, kokia tik gali būti“, - teigė pašnekovė. Savanorė pastebėjo, kad visad po švenčių žmonės kreipėsi į gyvūnų globos tarnybos prašydami priimti triušį, ar kitą gyvūną, nes jį neapdairiai padovanojo kaimynas, draugas ar kolega. Atgal jiems grąžinti žmonės nedrįsta, nes bijo įžeisti. Koordinatorė ragina niekuomet nedovanoti gyvūnų žmonėms, nors ir atrodytų, kad jie tikrai jų nori: „Jei žmogus tikrai jo norėtų - įsigytų pats. Jei neįsigyja, vadinasi yra tam priežasčių“.

Prekybos centrams pardavinėti ar atidavinėti gyvūnų įstatymai nedraudžia. Ilona Urbutienė teigė, kad gyvūnai šiuo atveju traktuojami kaip įmonės turtas ir jį galima dovanoti. Telieka tikėtis, kad visi prekybos centrai atsakingai žiūri į klientų linksminimą gyvūnais, o po sočių Velykų jie neatsidurs, kaip skaitytojos viščiukai, „po obelim“ ar konteineryje, o pasieks rūpestingus ūkius, o gyvūnų grožio apakinti pirkėjai nepuls jų dovanoti draugams ir kolegoms.