Kai prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, jis išmušė tokio dydžio gabalą, iš kurio vėliau susiformavo Mėnulis.

Po susidūrimo Žemė taip pat šiek tiek pasviro į šoną, tad dabar mūsų planeta aplink Saulę skrieja nuožulniai. Tai buvo du didžiausi pokyčiai. Nuo to laiko per metus Šiaurės ir Pietų pusrutulius pasiekiančių saulės spindulių kiekiai skiriasi – pirmiausiai Saulės link nukreipiamas pietinis, tuomet šiaurinis. Dėl šio ciklo Žemėje vyksta sezoniniai pokyčiai.

Dėl to reikia tik džiaugtis. Jei Žemė nebūtų pasvirusi, žmonija būtų apgailėtinoje būklėje, rašo lifeslittlemysteries.com.

Pamirškite ne tik šiuolaikines technologijas, garo variklį, bet ir pjaustytą duoną. Pasaulyje be metų laikų kviečių taip pat nebūtų. Pasak Dono Attwoodo, McGillo universiteto Monrealyje ekologijos antropologo, žmonės, ko gero, ir toliau gyventų mažose, išsibarsčiusiose gyvenvietėse, jie kovotų dėl išlikimo ir dažnai mirtų nuo baisių vabzdžių sukeltų ligų.

Mokslininkai mano, kad nepasvirusi Žemė slūgsotų klimato juostoje, kai tolstant nuo pusiaujo taptų vis šalčiau. Žmonės nesugebėtų išgyventi aukštose platumose, taigi greičiausiai telktųsi planetos atogrąžų vidurinėje dalyje. Laimei, Žemės atogrąžų zonose per metus temperatūra ir dienos ilgumas kistų minimaliai, taigi šiuos regionus galima laikyti archetipais to, kaip atrodytų Žemė be metų laikų.

Jei gyventi tinkamas pasaulis būtų drėgna atogrąžų zona, panaši į Kongo miškus, nepermaldaujamos liūtys greitai suardytų dirvožemį tose vietose, kur jis tinkamas ūkininkauti, o maistingąsias medžiagas nuplautų ten, kur jų nepasiektų augalų šaknys, tad joje nebūtų įmanoma auginti javų.

„Didžiojoje drėgnų atogrąžų dalyje žmonės gali gyventi mažo tankio populiacijose, kurias išlaikyti padeda kintantis žemės ūkis. Žemo gyventojų tankio ir mažo žemės ūkio našumo rezultatas -   nedidelės, išsibarsčiusios gyvenvietės. Šiuolaikinės civilizacijos patogumų ant tokių pamatų ręsti neįmanoma“, – pastebėjo D. Attwoodas.

Be sunkumų žemės ūkyje, žmones kamuotų ligų sukėlėjai, klestintys šiltoje, drėgnoje aplinkoje. „Žiema didžiąją pasaulio gyventojų dalį apsaugo nuo atogrąžų vamzdžių (kurie platina mirtinas ligas) ir ilgo sąrašo ligų, kurios kamuoja žmones, pasėlius ir gyvulius. ŽIV – vienas iš virusų, pasprukusių iš savo namų atogrąžų miškuose. Dauguma kitų, kaip, pavyzdžiui, Ebola virusas, dar laukia savo progos“, – teigė D. Attwoodas.

„Žmonių mirtingumas ir sergamumas (tiesiogiai susiję su ligomis ir netiesiogiai – su badu) būtų didžiulis“, – pridūrė jis.

Kita vertus, jei Žemėje būtų pastoviai šilta ir sausa, kaip Arabijos pusiasalyje, mūsų rūšis atsidurtų dar blogesnėje padėtyje, o gal net ir visiškai išnyktų.

„Turėtų būti akivaizdu, kad sausringos atogrąžos turi dar mažiau galimybių išlaikyti didžiules, sudėtingas visuomenes. Išskyrus Dubajų, kur žmonės išgyvena vien dėl iškastinės energijos, kurią semia iš naftos telkinių“, – kalbėjo mokslininkas.

Žiema ne tik sulaiko mirtinų ligų sukėlėjų ir juos pernešančių vabzdžių skaičiaus augimą. Ji žmogaus vystymuisi svarbi ir kitais būdais. Visų pirma, kviečiai auga tik ten, kur yra vėsios ar šaltos žiemos. „Tai gyvybiškai svarbus išradimas, padedantis pamaitinti pasaulį“, – pastebi D. Attwoodas. Kiti maistiniai pasėliai, tarp kurių – kukurūzai, bulvės, avižos ir miežiai, taip pat geriau auga ten, kur yra vėsios ar šaltos žiemos.

Pramoninės revoliucijos ir visų išradimų, kilusių iš jos, šaknys taip pat slypi žiemos egzistavime. Nors paprastai apie tai šitokiu būdu nemąstoma, teigia D. Attwoodas, apie šiuolaikines technologijas galima manyti kaip apie šalutinius produktus vystant naujus būdus, kaip apsišildyti.

„Britams ir Vakarų Europos gyventojams žiemą reikia šilumos. XVIII amžiuje augant gyventojų skaičiui, Britanijai ėmė trūkti miškų.   Anglis padėjo žmonėms apšildyti namus, be to, jos Anglijoje buvo apstu. Garo variklio išradėjai greitai aptiko, kad anglį galima naudoti pramoniniams įrenginiams varyti“, – pasakojo mokslininkas.

Be to, dauguma kitų svarbių mokslo, technologijų ir medicinos pasiekimų padaryta šalyse, kur žiemos šaltos, nors koreliacija tarp šio vystymosi ir klimato iki galo dar nesuprasta.

Tačiau mes jau sukūrėme garo variklius ir šiuolaikinę mediciną ir šios technologijos niekur nedings. Tad kas nutiktų, jei Žemėje metų laikų nebeliktų dabar?

Mėnulis užtikrina, kad Žemės pasvirimas išliktų stabilus, taigi metų laikai visiškai neišnyks niekada. Tačiau dėl klimato šiltėjimo žiemos gali tapti švelnesnės.

„Žmonėms, gyvenantiems vidutinio klimato zonose, bus daug blogiau, jei dėl klimato pokyčių žiema sutrumpės ir jos visai neliks. Žiema didžiąją pasaulio gyventojų dalį apsaugo nuo daugybės bjaurių atogrąžų ligų. Argi norėtumėme savo namais dalintis su maliarijos moskitais ar musėmis cėcė?“ – pažymėjo D. Attwoodas.