Primins pokalbį su žmogumi

Prieš prasidedant šiems metams daugelis specialistų prognozavo dirbtinio intelekto šuolį. Pasak „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizavimo ekspertės Dianos Gold, metams baigiantis matyti, kad jie neklydo. Toliau sparčiai tobulėjo populiarusis dirbtinio intelekto įrankis „Chat GPT“, „Google“ pristatė savo versiją pavadinimu „Bard“, „Microsoft“ pristatė „Copilot“, o kitos didžiosios įmonės taip pat įsitraukė į dirbtinio intelekto lenktynes.

„Lūkesčius tikrai pateisino, o galbūt net ir viršijo „Apple“ virtualios realybės akiniai „Apple Vision Pro“, kuriems apžvalgininkai negailėjo geriausių iki šiol sukurtų virtualiosios realybės akinių epiteto. O buvusių „Apple“ darbuotojų įkurtas startuolis „Humane“ šiemet pristatė prie rūbų segamą prietaisą „AI Pin“, kuris bus valdomas balsu, gebės mus akimirksniu suvesti su „ChatGPT“ ir perimti pagrindines išmaniojo telefono funkcijas“, – pasakoja D. Gold.

Nors tyrimų bendrovė „CCS Insights“ prognozuoja, kad po karštų 2023-iųjų DI lūkesčiai tarsi nusės į realybę, nėra abejonių, kad kitąmet į DI lenktynes įsitrauks dar daugiau naujų žaidėjų ir kad naujovių tikrai bus.

„Kitąmet pamatysime ir „ChatGPT“ penktos versijos pristatymą ir galėsime įvertinti šios programos padarytą pažangą. „ChatGPT“ kūrėja „Open AI“ teigia, kad po atnaujinimo bendravimas su DI sistema jau primins pokalbį su žmogumi, o ne su kompiuteriu“, – sako D. Gold.

Virtualiosios realybės rinkoje taip pat netrūks naujienų. „Apple“ pradės prekybą savo virtualiosios realybės akiniais, sujudimo tikimasi sulaukti ir iš kitų rinkos žaidėjų. Tobulėjančios virtualiosios ir papildytos realybės technologijos taip pat sustiprins ir metavisatos – virtualiojo pasaulio kūrimą. Be to, kitąmet daugiau dėmesio gali sulaukti ir decentralizuoto interneto (angl. web3) bei blokų grandinės technologijos“, – dalijasi skaitmenizavimo ekspertė.

„Tiesa, šįmet gerokai į priekį pažengė ir 5G technologijos. Kasmetinio „Ericsson“ tyrimo duomenimis, daugiau nei puse milijardo vartotojų šiemet pasipildžiusi pasaulinė 5G šeima viršijo visus analitikų lūkesčius, o kartu su ja augo ir „Wi-Fi 6“ bei daiktų interneto įrenginių naudojamo LPWA technologijų populiarumas“, – priduria D. Gold.

Tendencija: D. Gold pastebi, jog suvokimas, kad dėl DI plėtros ribos tarp tikro ir netikro labai išsitrynė, o žmonija galbūt gyvena naujo technologinio perversmo priešaušryje, skatina visuomenę ieškoti tikrumo ir autentikos. / „Telia“ nuotr.

Fotografija, interjeras, mokslas

Technologijų pasaulio asas, „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis vis dėlto įsitikinęs, kad būtent į dirbtinį intelektą žmonijos dėmesys bus  koncentruotas ir kitais metais.

„ChatGPT“ nemažai daliai žmonių jau tapo visiškai įprastu informacijos paieškos šaltiniu. Jau yra nemažai žmonių, kurie vietoje „Google“ paieškos pradėjo rašyti klausimus „ChatGPT“. Buvo spėjama, kad 2023 m. atsiras ir daugiau dirbtinio intelekto panaudojimo bei kitų įrankių – taip ir nutiko. Ir tai yra vieną didžiausių potencialų ateityje turinti technologijų vystymosi kryptis“, – neabejoja A. Archangelskis.

Anot jo, inovacijos vystosi visose srityse, tačiau tai, kad sukuriamas 20 proc. greitesnis kompiuteris ar 15 proc. ilgiau neišsikraunanti baterija, žmonijos jau nebestebina, nors, siekdami šių tikslų, inžinieriai iš tiesų įdeda daug pastangų.

„Merriam-Webster“ žodynas metų žodžiu išrinko žodį autentiškas. Šis terminas sako, kad tikrumas yra tai, apie ką galvojame, rašome, ko siekiame ir ką vertiname labiau, nei bet kada anksčiau.

„Dirbtinis intelektas ir jo pritaikymo galimybės vis dar yra naũja ir kartais su netikėtomis galimybėmis, todėl paprastiems vartotojams, tokiems kaip mes, lengva suprasti skirtumą. Tiesa, jau ne vienus metus dirbtinis intelektas naudojamas įvairių paslaugų tiekėjų paslaugose ar telefone. Jau toli gražu ne vienus metus dirbtinis intelektas automatiškai pagražina išmaniuoju telefonu atliktas nuotraukas. Pavyzdžiui, atpažįsta dangų ir jį padaro mėlynesnį, o žolę – dar žalesnę, – sako A. Archangelskis. – Per pastarus metus įvyko didelis lūžis, kiek DI mums gali padėti ir kur galime tai pritaikyti. Tiesa, pritaikomumas ir pajėgumas gerai atlikti užduotis ir jo panaudojimo sritys vis dar sparčiai auga.“

Pavyzdžiui, jau dabar „WOMBO.AI“ programėlė telefone leidžia panaudoti pažįstamo žmogaus nuotrauką ir padaryti, kad atrodytų, lyg tas žmogus dainuotų kokią nors dainą. Taip pat daugumoje naujesnių telefonų galima ištrinti atskirus nepageidaujamus objektus iš nuotraukos vos keliais paspaudimais.

Yra technologijų, kurios pasiekiamos jau šiandien, tačiau nėra paprastai perprantamos kiekvienam žmogui, nes gali reikalauti tam tikrų įgūdžių ar specialių programų. „Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje, pasitelkę DI, žmonės šias užduotis galės atlikti lengviau, greičiau ir paprasčiau, pavyzdžiui, sudėtingus „Excel“ programos skaičiavimus su formulėmis atlikti tiesiog paprašius dirbtinio intelekto tai padaryti“, – sako A. Archangelskis.

Jis prognozuoja, kad DI bus vis labiau integruotas į įvairius fotografijos praplėtimo, net ir senų nuotraukų kokybės patobulinimo, žmogaus balso atkartojimo įrankius. „Dirbtinis intelektas pasitarnaus ir interjero planavimo procesuose. Jau įmanoma nufotografuoti savo neįrengtą kambarį ir paprašyti, kad dirbtinis intelektas jį užpildytų baldais ir daiktais pagal jūsų nurodyta stilių“, – sako A. Archangelskis.

D. Gold taip pat teigia, kad kitąmet dirbtiniu intelektu paremtos sistemos dar labiau tobulės: „Į dirbtinio intelekto lenktynes įsitraukė visas būrys IT milžinių, įskaitant „Google“, „Microsoft“, „Amazon“, IBM ir daugelį kitų. 2024 m. dar labiau populiarės dirbtinio intelekto taikymas konkrečiose nišose – moksle, pavyzdžiui, vaistų paieškoje, finansuose, kibernetinio saugumo srityje.“

Šansas: A. Archangelskis numato, kad tarp atgimstančių produktų kitąmet didesnės sėkmės gali sulaukti prieš kelis dešimtmečius buvę itin populiarūs nešiojamieji žaidimų kompiuteriai. / „Bitė Lietuva“ nuotr.

Neišsipildžiusios viltys

Naujieji Metai kartu paprastai atsineša daug naujų vilčių ir prognozių, tačiau ne visos jos išsipildo. A. Archangelskis žvilgteli į praėjusiais metais vyravusias technologijų pasaulio prognozes ir teigia, kad iš tiesų ne visos jos pasitvirtino.

„Pavyzdžiui, 2022 metais daug vilčių buvo dedama į NFT (unikalius ir nepakeičiamus duomenų vienetus, kurie laikomi blokų grandinėje). Tai yra virtualūs daiktai, dažnu atveju – įvairūs meno kūriniai, kuriuos gali įsigyti už realius pinigus. Kai kurie NFT buvo parduoti už penkiaženkles ar dar didesnes sumas, tačiau antrąjį 2022 m. pusmetį jų prekyba pradėjo drastiškai mažėti – lyginant su 2022 m. pradžia, sandorių kiekis nukrito daugiau nei 97 proc. Regis, dar nesame pasiruošę perkelti meno į virtualųjį pasaulį“, – išvadą daro technologijų ekspertas.

Išmaniųjų telefonų pasaulyje 2023 m. buvo tikėtasi telefonų su lanksčiaisiais ekranais proveržio. Kaip šios srities žinovas, A. Archangelskis akcentuoja, kad telefonai su lanksčiaisiais ekranais iš tikrųjų yra didelė pažanga ir jie sparčiai tobulėja, didėja modelių pasirinkimo galimybės.

„Vienas populiariausių Lietuvoje – „Samsung Galaxy Fold5“, kuris užvertus atrodo kaip įprastas telefonas, o atvertus tampa planšetinio kompiuterio dydžio. Arba „Samsung Galaxy Flip5“, kuris atrodo įprasto dydžio, tačiau užvertus tampa itin kompaktiškas ir lengvai telpa į bet kurią kišenę ar nedidelę rankinę, – pasakoja jis. – Visgi tokie modeliai dar nepakeitė įprastų telefonų ir dažniau yra inovatorių arba technologijų ir išskirtinių galimybių ieškančių žmonių telefonai. Kadangi didžiausios inovacijos vyksta būtent tokiuose telefonuose su lanksčiaisiais ekranais, tikėtina, kad lūžis įvyks jau greitu metu, galbūt net 2024 m.“

Nostalgija ir autentikos paieškos

Tik pasirodžius mobiliesiems telefonams su lanksčiaisiais ekranais, Vakarų rinkų žiniasklaida neslėpė susižavėjimo šiek tiek nostalgiškais, tam tikra prasme tarsi į dešimtą dešimtmetį nukeliančiais įrenginiais.

„Nostalgijos dvelksmas, kai norėdamas pabaigti skambutį gali tiesiog užversti telefoną, prideda papildomo šarmo. Ar galima vadinti lanksčiuosius telefonus atgimusiais įrenginiais? Manyčiau, ne visai. Tai nauji įrenginiai su naujomis galimybėmis, pritaikymu ir tik keli elementai primena senuosius įrenginius“, – teigia A. Archangelskis.

Inovacijos vystosi visose srityse, tačiau tai, kad sukuriamas 20 proc. greitesnis kompiuteris ar 15 proc. ilgiau neišsikraunanti baterija, žmonijos jau nebestebina, nors, siekdami šių tikslų, inžinieriai iš tiesų įdeda daug pastangų.

„Dar vienas atgimstančių produktų pavyzdys galėtų būti nešiojamieji žaidimų kompiuteriai. Tokia produktų kategorija jau prieš kurį laiką gyvavo, tik turėjo daug apribojimų dėl patogumo naudotis. Pavyzdžiui, anksčiau buvo populiarios nešiojamos žaidimų konsolės „PlayStation Portable“ bei „Nintendo DS“. Tai buvo beveik prieš 20 metų ir dabartinės technologijos vėl leido sugrįžti tokio tipo įrenginiams, išsprendžiant buvusias problemas, kurios ir atvedė prie tokių įrenginių populiarumo sumažėjimo ar net beveik išnykimo“, – tęsia ekspertas.

2022 m. pasirodęs žaidimų kompiuteris „Steam Deck“ sukėlė spėjimų bangą, kad 2023-iaisiais tokio tipo žaidimų kompiuteriai taps itin populiarūs. Šių kompiuterių rinka iš tiesų buvo aktyvi. „2023 m. kompanija „Valve“ pristatė atnaujintą šio kompiuterio versiją „Steam Deck OLED“, o konkurentai „Asus“ bei „Lenovo“ šiemet taip pat pristatė panašaus tipo kompiuterius. „Sony“ taip pat bando žengti į šią rinką su savo naujuoju „PlayStation Portal“ įrenginiu, tad ateityje ši rinka tik augs“, – sako A. Archangelskis.

Žmonijos istorijoje būta ir daugiau technologijų, kurios buvo primirštos ir po kurio laiko sulaukė vis didesnio populiarumo. D. Gold mini ir pastaruoju metu atgijusius momentinius fotoaparatus, juostinę fotografiją primenančias vadinamąsias skaitmeninio vintažo kameras su CCD sensoriais, populiariuosius vinilinius įrašus. „Juos dabar Lietuvoje išleidžia net pradedantys atlikėjai, – pastebi ji. – Naujos kartos vis mėgsta sugrįžti prie senų technologijų, kurias iki tol buvo matę tik filmuose ar vaikystėje. Vis dėlto nuspėti, kas atgis ir vėl taps populiaru, kol kas pasakyti sudėtinga.“

„Tačiau po kelių pastarųjų itin neramių metų žmonės atsigręžia į paprastesnius laikus, ieškodami paguodos ir pabėgimo. Suvokimas, kad dėl DI plėtros ribos tarp tikro ir netikro labai išsitrynė, o žmonija galbūt gyvena naujo technologinio perversmo priešaušryje, skatina ieškoti tikrumo ir autentikos. Tą iliustruoja ir faktas, kad pasaulinis „Merriam-Webster“ anglų kalbos žodynas metų žodžiu šiemet išrinko būtent šį žodį – autentiškas. Šis terminas sako, kad tikrumas yra tai, apie ką galvojame, rašome, ko siekiame ir ką vertiname labiau, nei bet kada anksčiau“, – pastebi D. Gold.

Grėsmė: kas dešimtas įrašas minėtame forume buvo apie mokymąsi įvykdyti kokią nors ataką. / D. Lipinskio / PA „Wire“ nuotr.

Kaip kitąmet apsisaugoti nuo DI mėgėjų sukčių?

Įsilaužimo kursai, nutekintos nuogybės ir dirbtinio intelekto pasitelkimas sukčiaujant – pasirodo, tai yra dažniausiai aptariamos temos tamsiojo interneto forumuose.

Tradiciškai besibaigiant metams pažangiausio pasaulyje VPN (virtualiojo privataus tinklo) paslaugų teikėjo „NordVPN“ ekspertai bando numatyti kibernetinio saugumo rizikas, kurios laukia kitais metais. Šįkart jie nusprendė pasukti kitu keliu ir pažvelgti į didžiausią tamsiojo interneto forumą, kad išsiaiškintų, kokios temos buvo labiausiai aptariamos šiemet.

„Kiekvienais metais stengiamės numatyti sudėtingas patyrusių įsilaužėlių atakas, kuriomis dažniausiai taikomasi į įmones arba įtakingus asmenis“, – pranešime sako „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis.

„Šių metų požiūris padėjo mums suprasti, kad įprastus interneto vartotojus dažnai užpuola įsilaužėliai mėgėjai, kurie vis dar tobulina savo amatą. Jie taip pat gali padaryti daug žalos nieko neįtariančioms aukoms, todėl vartotojai turi būti informuoti apie jų planus“, – akcentuoja jis.

Tamsiojo interneto diskusijose dažniausiai dominavo temos apie nutekintas nuogybes iš „OnlyFans“, „Instagram“ ir kitų turinio dalijimosi platformų. „Vadinasi, kitais metais sulauksime dar daugiau atakų, kuriose bus nutekintos nuogų žmonių nuotraukos. Kitas būdas, kuriuo nusikaltėliai gali pasinaudoti, yra dirbtinis intelektas arba deepfake technologija, kuria naudojantis būtų sukurtos netikros nuogybės, siekiant apgauti pirkėjus“, – sako M. Briedis. Kad tokios nuotraukos nepatektų į interneto platybes, pirmiausia rekomenduoja susilaikyti nuo jų siuntimo per socialinius tinklus, naudotis saugiais debesijos sprendimais.

„NordVPN“ ekspertų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad tamsiajame internete kibernetiniai įsilaužėliai mokosi, kaip naudoti dirbtinį intelektą, kad būtų galima padidinti savo darbo pajėgumus, palengvinti ir pagreitinti norimus rezultatus.

Be to, kas dešimtas įrašas minėtame forume buvo apie mokymąsi įvykdyti kokią nors ataką. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įsilaužėliai dalijasi savo žiniomis, todėl galima prognozuoti, kad įsilaužėlių mėgėjų skaičius augs kartu su jų vykdomų atakų skaičiumi. Taigi tai kartu siunčia dar vieną žinutę: vartotojai turėtų dar rimčiau žiūrėti į savo kibernetinio saugumo žinias ir nuolat informuoti apie naujausias ištinkančias atakas.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad maždaug 55 proc. diskusijų buvo susijusios su nutekėjusiais klientų duomenimis, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos kredencialais, vairuotojo pažymėjimais, adresais, e. laiškais ir kita asmeninė informacija.

Daugelis platformų, kurios rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu, dabar suteikia galimybę autentifikuotis biometriškai. Tačiau „NordVPN“ tyrimas parodė, kad įsilaužėliai jau išmoko apeiti kai kuriuos biometrinius autentifikavimo metodus, pavyzdžiui, patikrinimą asmenuke, kurį taiko kai kurios kriptovaliutų platformos.