„Genialu!", - rašo tinklalapis treehugger.com. Aviganiai buvo išveisti avims ganyti ir apsaugoti jas nuo plėšrūnų – dažniausiai, vilkų. Tačiau jei jie moka saugoti vienus gyvūnus nuo kitų, kodėl šių šunų nepritaikius laukinės gyvūnijos apsaugai?

Nutarta – padaryta. Varnabolio miesto Vidurio saloje, esančioje prie pietinės Australijos pakrantės įgyvendintas projektas, kuriam „pasamdyti" du Maremos aviganiai (Italijoje išveista šunų veislė).

Šie šunys buvo atvežti į minėtą salą tam, kad apgintų kritiškai nykstančius mažuosius pingvinus nuo lapių.

Prieš septynerius metus vietos aplinkosaugininkai griebėsi už galvos – iš kažkada klestėjusios maždaug pusantro tūkstančio mažųjų pingvinų kolonijos buvo belikę vos keturios perinčios poros.
Pasirodo lapės, kurių įprastai saloje nebuvo aptinkama, įsigudrindavo nuplaukti į salą.

Pingvinų kolonija buvo ant išnykimo ribos. Pradėta lapes šaudyti, nuodyti, tačiau tai nedavė trokštamų rezultatų.

Tačiau minėti aviganiai viršijo aplinkosaugininkų lūkesčius – paskutinė apskaita parodė, jog saloje peri apie 200 pingvinų porų. Šie šunys, nuo mažumės augę ūkyje tarp vištų, pingvinų nelaikė „pietumis“.

Tačiau įdomiausia – nė vienas pingvinas nebuvo sumedžiotas lapės nuo tos akimirkos, kai šunys iškėlė leteną šioje saloje.

Tokia statistika verčia ir kitų sričių mokslininkus susimąstyti, ar aviganių negalima pritaikyti kitų nykstančių rūšių apsaugai.

Mažasis pingvinas (dar vadinamas Mažuoju mėlynuoju pingvinu arba Pingvinu fėja) – yra mažiausia pingvinų rūšis. Jie užauga maždaug iki 40 centimetrų ūgio ir sveria vos vieną kilogramą. Gyvena Australijos, Naujosios Zelandijos pakrantėse, nors yra pastebėti ir Čilėje.

Daugiau apie projektą pasakojama šiame vaizdo siužete: