Iranas pirmadienį paleido savo pirmą nuo 2012 metų stebėjimų palydovą, kuris, pasak šalies prezidento Hassano Roujani (Hasano Rouhanio), saugiai pasiekė savo orbitą.

Palydovas „Fajr“ (Aušra) sėkmingai pasiekė 450 kilometrų aukštį, pranešė Irano valstybinė televizija „Al-Alam“.

Tai jau ketvirtas Irano paleistas palydovas. Pirmieji trys buvo paleisti tarp 2009 ir 2012 metų.

Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, palydovas buvo sukurtas Irane, kaip ir jo starto raketa. H.Rouhani pabrėžė, kad Iranas siekia būti nepriklausomas nuo užsienio kosminių technologijų. Prezidentas taip pat sakė, kad šią misiją jis užsakė asmeniškai.

„Mūsų mokslininkai įžengė į naują kosmoso užkariavimo etapą. Mes turime toliau eiti šiuo keliu“, – sakoma trumpame prezidento pareiškime, kurį transliavo valstybinė televizija.

„Al-Alam“ pranešė, kad 52 kilogramų palydovas galės iš kosmoso daryti tikslias nuotraukas. Orbitai pasiekti jam prireikė aštuonių minučių ir dabar jį kontroliuoja dispečeriai, nurodoma žiniasklaidoje.

Palydovas paleistas prasidėjus 10 dienų šventėms Irane, minint 36-ąsias Islamo revoliucijos metines, kurių kulminacija bus „Pergalės diena“ vasario 11-ąją, kai 1979 metais oficialiai baigėsi JAV palaikomo šacho valdymas.

Gynybos ministras Hosseinas Dehganas (Hoseinas Deganas) papildė H.Rouhani's komentarus, pažymėdamas, kad 21 metrų ilgio ir 26 tonų nešančioji raketa „Safir-Fajr“ parodo Irano „gebėjimą gaminti palydovų leidimo raketas“.

2010-ųjų vasarį Iranas iškėlė į kosmosą palydovą, kuriame buvo žiurkė, vėžlių ir vabzdžių.

Pagal kosmoso tyrimų programą Irane buvo surengtos dar dvi kapsulių iškėlimo į erdvę misijos, viena jų, 2013-ųjų sausį, sėkmingai į kosmosą nuskraidino beždžionę.

Irano aktyvumas kosmose vis dėlto verčia tarptautinę bendruomenę skambinti pavojaus varpais, nuogąstaujant dėl Teherano technologijų, kurios gali būti panaudotos ir kariniams tikslams.

Kai kurios Vakarų šalys įtaria, kad Iranas mėgina pasigaminti atominę bombą, ir baiminasi, kad kosminių raketų technologijos gali būti taikomos ir didelio nuotolio balistinėms raketoms leisti; juk tokias raketas galima aprūpinti ir branduoliniais užtaisais.

Teheranas seniausiai neigia turįs karinių tikslų savo kosminėje ar atomo programoje ir pastaruoju metu veda derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis pasaulio galiūnėmis dėl savo branduolinės veiklos.

Video galite pamatyti ČIA.