Įsigaliojusios praėjus trims mėnesiams po to, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos surengė atakas Irane, sankcijos draudžia sudaryti sandorius, susijusius su Teherano branduoline ir balistinių raketų programa, ir, kaip tikimasi, turės platesnį poveikį sunkumų patiriančiai Irano ekonomikai.

Iš karto po sankcijų atnaujinimo Europos ir JAV diplomatai pabrėžė, kad diplomatinės pastangos dar nesibaigė.

Nors Europos Sąjunga, atnaujindama sankcijas, seks JT pavyzdžiu, „tvarus Irano branduolinės programos klausimo sprendimas gali būti pasiektas tik derybomis“, pareiškime sakė bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) paragino Teheraną „sutikti su geranoriškomis tiesioginėmis derybomis“.

Jis taip pat paragino JT valstybes nares nedelsiant įvesti sankcijas, kad „spaustų Irano lyderius daryti tai, kas yra teisinga jų tautai ir geriausia pasaulio saugumui“.

Britų, prancūzų ir vokiečių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jie ir toliau sieks „naujo diplomatinio sprendimo, kad Iranas niekada neįgytų branduolinio ginklo“.

Penktadienį Rusijai ir Kinijai Jungtinėse Tautose nepavyko įtikinti dėl sankcijų Teheranui atidėjimo, o Maskva užsiminė, kad gali jų nevykdyti, nors pagal tarptautinę teisę jos privalo būti įgyvendintos.

Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigė, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekiama užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.

Todėl jos inicijavo vadinamąjį grįžimo į pradinę padėtį (angl. snapback) mechanizmą, pagal kurį prieš dešimtmetį sustabdytos sankcijos vėl įsigaliojo.

Sunkiai pasiektas 2015-ųjų JCPOA faktiškai žlugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018-aisiais, per savo pirmąją kadenciją, iš susitarimo pasitraukė ir atnaujino griežtas sankcijas Iranui.

Iranas leido JT inspektoriams sugrįžti į iraniečių branduolinius objektus, tačiau Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė tik trumpą sankcijų atidėjimą mainais už visų sodrinto urano atsargų perdavimą – tokį pasiūlymą jis pavadino nepriimtinu.

Sekmadienį, atnaujinus JT sankcijas, Irano rialo kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki rekordiškai žemo lygio, rodo valiutų stebėjimo svetainių duomenys.

Skelbia apie „ryžtingą“ reakciją

Islamo Respublika paskelbė apie „ryžtingą ir deramą“ atsaką.

„Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas.

Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms. Jų reaktyvavimas yra „teisiškai nepagrįstas ir nepateisinamas“, pabrėžė ministerija. Nė viena šalis esą neturi „pripažinti šios neteisėtos situacijos“.

Iranui, kuris jau kovoja su aukšta infliacija ir infrastruktūros problemomis, JT sankcijos gali reikšti dar didesnius ekonominius sunkumus. Tačiau nėra aišku, ar visos šalys laikysis baudžiamųjų priemonių. Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis iš anksto pareiškė, kad jo šalis sankcijų grąžinimą laiko „nuliniu ir niekiniu“.