Susitarimą Kaire pasirašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) ir TATENA vadovas Rafaelis Grossi, kuris pasveikino jį kaip „svarbų žingsnį teisinga kryptimi“.

Tai buvo pirmasis iraniečių aukšto lygio susitikimas su TATENA nuo tada, kai po 12 dienų trukusio karo su Izraeliu, per kurį žydų valstybė ir JAV smogė Irano branduoliniams objektams, Teheranas nutraukė bendradarbiavimą su agentūra.

Iranas, apkaltinęs TATENA, kad ši tinkamai nepasmerkė tų smūgių, yra teigęs, kad ateityje su agentūra bus bendradarbiaujama „nauja forma“.

„Šiandien su TATENA generaliniu direktoriumi surengėme paskutinį derybų ratą, kad galutinai suderintume, kaip vykdyti Irano įsipareigojimus dėl saugumo garantijų, atsižvelgiant į situaciją po neteisėtų išpuolių prieš Irano branduolinius įrenginius“, – teigė A. Araghchi per bendrą spaudos konferenciją su R. Grossi ir Egipto užsienio reikalų ministru Badru Abdelatty.

Jis sakė, kad sutarta sistema visiškai atitinka įstatymo, kuriuo remiantis sustabdomas bendradarbiavimas su TATENA, nuostatas ir leidžia bendradarbiauti laikantis teisės aktuose nustatytų apribojimų.

„Tai, ką darome, yra mūsų teisių gynimas ir kartu bendradarbiavimas su agentūra pagal sutartą sistemą“, – pridūrė jis.

Iranui sustabdžius bendradarbiavimą, branduolinės srities inspektoriai, norėdami atlikti savo darbą, turės gauti aukščiausios šalies saugumo institucijos leidimą.

Nors Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta taikiems tikslams, Vakarų šalys kaltina vyriausybę, kad ši siekia pasigaminti branduolinį ginklą, o Teheranas tai nuolat neigia.

R. Grossi pavadino susitarimą „žingsniu teisinga linkme“.

„Tai durys, kurias atveriame“, – pridūrė jis.

B. Abdelatty sakė, kad Egiptas tikisi, jog šis susitarimas bus „tikra pradžia naujiems abiejų šalių santykiams, kuriems bus būdingas didesnis skaidrumas sprendžiant saugumo klausimus“.

Kaire Irano ministras ir TATENA vadovas susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu), kuris sveikino susitarimą kaip „teigiamą žingsnį deeskalacijos link“.

Grįžimas prie derybų?

A. F. al Sisi pridūrė, kad tai galėtų atverti kelią „grįžti prie derybų stalo ir pasiekti taikų Irano branduolinės programos sprendimą“, sakoma Egipto prezidentūros pareiškime.

Teheranui sustabdžius bendradarbiavimą, agentūros inspektoriai išvyko iš Irano, o praėjusį mėnesį grupė trumpam grįžo prižiūrėti kuro pakeitimo Bušehro atominėje elektrinėje.

Dabar norint patekti į branduolinius objektus, reikia gauti Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pritarimą. Pastaruoju metu ekspertams nebuvo leista patekti į kitus svarbius objektus, įskaitant Forde ir Natanze, kurie nukentėjo per birželio smūgius.

Rugpjūtį Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija, ilgas savaites įspėjusios Iraną, inicijavo veiksmus, kuriais siekiama grąžinti JT sankcijas, motyvuodamos tuo, kad Iranas toliau nesilaiko savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą.

Iranas yra pasmerkęs šį žingsnį kaip neteisėtą ir įspėjęs, kad dėl jo Europos galios gali būti pašalintos iš bet kokių būsimų derybų.

Egipto ministras B. Abdelatty sakė, kad tikisi, jog susitarimas „leis pasiekti sutarimą“ su Europos galybėmis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018-aisiais, per savo pirmąją kadenciją, iš 2015-ųjų susitarimo pasitraukė ir atnaujino griežtas sankcijas Iranui.

Balandį prasidėjęs naujas derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinės programos raundas baigėsi, kai birželį Izraelis sudavė smūgius Iranui.

Nuo tada Iranas reikalavo, kad prieš atnaujinant bet kokias derybas būtų garantuota, kad nebus imtasi karinių veiksmų.

Praėjusią savaitę Irano saugumo vadovas Ali Larijani pareiškė, kad jo vyriausybė yra pasirengusi deryboms su Jungtinėmis Valstijomis branduoliniais klausimais, tačiau atmetė bet kokius raketų programos apribojimus.