Raketa, skraidinsianti krovinių kapsulę „Tianzhou 2“, turėjo būti paleista ketvirtadienį paryčiais. Tinklalapis „China Manned Space“ pranešė, kad startas buvo atidėtas, bet nenurodė, kad raketą bus vėl mėginama paleisti.

Šis skrydis turėtų būti pirmoji misija į kosminės stoties pagrindinį modulį „Tianhe“, iškeltą į orbitą balandžio 29 dieną. Per kitus 10 skrydžių planuojama iškelti dar du stoties modulius, įvairių komponentų, atsargų ir nuskraidinti tris įgulos narius.

„Tianhe“, kurios pavadinimas reiškia „Dangiškoji harmonija“, paleidimas laikomas sėkme, nors Kinija taip pat sulaukė kritikos, kad leido daliai nešančiosios raketos nevaldomai nukristi ant Žemės.

Paprastai panaudotos raketų pakopos grįžta į atmosferą tuojau po starto ir dažniausiai nukreipiamos nukristi į vandenis, o ne paliekamos orbitoje.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas senatorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) tuo metu sakė, kad Kinija neužtikrino kosminių šiukšlių saugumo.

Kinija pirmąjį savo astronautą į kosmosą nuskraidino 2003 metais, ir nuo to laiko šalies kosminės programos nesėkmių buvo gana mažai. Vis dėlto orbitinės stoties pirmojo modulio paleidimą teko atidėti dėl didžiulės nešančiosios raketos „Long March 5B“ techninio rikto.

Anksčiau šį mėnesį Kinija sėkmingai nutupdė kibernetinį zondą ir marsaeigį Raudonojoje planetoje, jau atsiuntusius paviršiaus nuotraukų.

Iki šiol tai yra pavykę padaryti tik Jungtinėms Valstijoms, jau surengusioms devynias sėkmingas misijas Marso paviršiuje, pradedant nuo dviejų zondų „Viking“ nutupdymo 1976 metais ir baigiant vasarį prasidėjusia marsaeigio „Perseverance“ misija.

Kinija taip pat neseniai pasiuntė zondą, tapusį pirmuoju aparatu, švelniai nusileidusiu iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje. Per šią misiją Mėnulio paviršius taip pat buvo tyrinėjamas mėnuleigiu, be to, Kinija tapo pirmąja šalimi, kurios paleistas aparatas pargabeno į Žemę Mėnulyje surinktų uolienų pavyzdžių.

Kinija anksčiau yra paleidusi dvi mažesnes eksperimentines kosmines stotis. Ši šalis nebuvo įtraukta į Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programą – daugiausiai dėl Jungtinių Valstijų priešinimosi, Vašingtonui nuogąstaujant dėl kinų kosminės programos slaptumo ir jos glaudžių ryšių su kariuomene.

Kita vertus, Kinija vysto vis glaudesnį bendradarbiavimą kosmoso srityje su įvairiomis Europos valstybėmis ir kitomis šalimis.