Aparatas nusileido ketvirtadienį apie 2 val. vietos (trečiadienį 20 val. Lietuvos) laiku Kinijos atokaus šiaurinio Vidinės Mongolijos regiono Sidzivango rajone, nurodė „Xinhua“, cituodama Kinijos nacionalinę kosmoso administraciją (CNSA).

Kapsulė su grunto mėginiais, paleista ant Mėnulio paviršiaus nusileidusio modulio ir sėkmingai susijungusi su orbitiniu moduliu, sekmadienį atliko antrąjį manevrą orbitoje aplink Mėnulį, nukreipusį ją skrieti Žemės link.

Po sėkmingos misijos Kinija tampa pirmąja per pastaruosius keturis dešimtmečius šalimi, parsigabenusia Mėnulio uolienų pavyzdžių. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiuose tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Kinijos valstybinė žiniasklaida programą „Chang'e 5“ apibūdino kaip „vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.

Gruodžio 6-ąją įvykęs krovininės kapsulės pakėlimas nuo Mėnulio paviršiaus taip pat buvo pirmasis Kinijos aparatų pakilimas nuo nežemiškų kosminių kūnų.

Zondas lapkričio 24 dieną buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos ir po 112 valandų trukusios kelionės įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.

Gruodžio 1-ąją nuleidžiamasis aparatas sklandžiai nutūpė ant Mėnulio paviršiaus iš Žemės matomame Audrų vandenyno regione.

Nuleidžiamasis aparatas surinko grunto mėginių nuo Mėnulio paviršiaus, be to, išgręžęs gręžinį, paėmė uolienų iš gilesnių sluoksnių. CNSA nurodė, kad buvo paimta iš viso apie 2 kg geologinių mėginių.

Agentūra taip pat pranešė, kad prieš kapsulei pakylant nuo Mėnulio, zondas jo paviršiuje „iškėlė Kinijos vėliavą“.

Pekinas skyrė milijardus dolerių (eurų) kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikėdamasis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį. Kinija taip pat siekia kosmoso tyrinėjimų srityje pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją.

Kinų surinkti mėginiai gali padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie Mėnulio kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.