KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doktorantas Linas Pupelis atliko stažuotę ir vykdė tyrimus Surėjaus universiteto (Jungtinė Karalystė) Psichologijos mokyklos vartotojų elgsenos ir sveikatos tyrimų centre.

Tai – multidisciplininis tyrimų centras, kuriame integruojami socialiniai ir biologiniai mokslai, siekiant spręsti svarbiausias vartotojų elgsenos ir maisto produktų pasirinkimo problemas. Į šį, vieną moderniausių Europos žemyne centrų, doktorantas išvyko gavęs finansavimą pagal ES COMFOCUS projekto skelbtą paraiškų konkursą jauniesiems tyrėjams.

Stebėjo elgseną

Kalbėdamas apie savo tyrimo problematiką, L. Pupelis teigia, kad, nors šiandien ekonomiškai pirmaujančios pasaulio šalys stengiasi eiti tvarumo keliu, vartojimas pasaulyje tik auga.

„Savo doktorantūros moksliniame darbe tyrinėju, kaip vartotojų materialinės vertybės veikia aplinkai palankią vartotojų elgseną. Vartojimas, nepaisant reguliacinio ir skatinamojo pobūdžio pastangų palankumo aplinkai kryptimi, besikeičiančio pačių vartotojų požiūrio ir jų sąmoningumo, ir toliau auga, tad tai priverčia atkreipti dėmesį ir ieškoti naujų ryšio tarp materialinių vertybių ir aplinkai palankios vartotojų elgsenos priežastinių mechanizmų paaiškinimų“, – pasakoja doktorantas.

Būtent ši problematika ir paskatino doktorantą vykti į Surėjaus universitetą, kur atliko vartotojų elgsenos tyrimą, naudodamas naujausią žvilgsnio sekimo įrangą ir elektroencefalografą (EEG).

Žvilgsnio sekimo technologija leido fiksuoti ir įrašyti eksperimento dalyvių pasirinkimus simuliuotoje elektroninėje parduotuvėje renkantis tiriamus maisto produktus.

„Žvilgsnio sekimo technologija leido fiksuoti ir įrašyti eksperimento dalyvių pasirinkimus simuliuotoje elektroninėje parduotuvėje renkantis tiriamus maisto produktus. Sukaupti duomenys yra labai vertingi analizuojant ir interpretuojant realią vartotojų elgseną renkantis produktą. Tyrimo metu buvo fiksuojama, kaip po vykdytų manipuliacijų vartotojai renkasi ir kam teikia prioritetą – prabangos ar ekologiškumo užuominų turintiems maisto produktams“, – sako L. Pupelis

KTU doktoranto teigimu, eksperimento dalyviai turėjo atlikti tam tikras užduotis (manipuliacijas), o EEG įranga leido užfiksuoti, kiek kognityvinių resursų jie išnaudoja atlikdami užduotį ir kaip tai veikia jų elgseną pasirenkant maisto produktus.

Ant galvos - elektrodai

KTU marketingo valdymo magistrantūros absolventas, šiuo metu doktorantas, L. Pupelis atskleidė, kad tyrimo metu susidūrė ir su nemažais iššūkiais.

„Kadangi tyrimas buvo vykdomas tiesiogiai su žmonėmis, buvo privalu gauti Surėjaus universiteto etikos komisijos patvirtinimą. Jis labai griežtai vertina tyrimų etiką, ir visas tyrimo dizaino derinimas iki gaunant patvirtinimą užtruko apie keturis mėnesius. Užtrukus etikos komisijos patvirtinimui, buvo likę labai nedaug laiko eksperimento dalyvių paieškai, nes reklamuoti tyrimą galima tik gavus etikos komisijos leidimą“, – pasakoja doktorantas.

Jo teigimu, darbas su žmonėmis laboratorijoje, jiems paaiškinus, kaip veikia EEG sistema ir kad viso tyrimo metu reikės būti su elektrodais ant galvos, irgi buvo tam tikras iššūkis.

„Bet su viskuo buvo susidorota“, – šypsosi L. Pupelis.

Panaši laboratorija

Mokslinė L. Pupelio vadovė KTU EVF docentė Beata Šeinauskienė pabrėžia, kad ši doktoranto stažuotė leis geriau pritaikyti ir išnaudoti ir Kaune, KTU „M-Lab“ esančias panašias laboratorijas, kurios taip pat skirtos vartotojų elgsenos stebėsenai.

Pats doktorantas pabrėžia, kad Surėjaus universitetas labai padėjo plėtojant tyrimo dizainą, kad jis atitiktų visus etikos standartus, suteikė reikiamą įrangą, išmokė ja naudotis, pagelbėjo pritraukiant tyrimo dalyvius, taip pat COMFOCUS projekto rėmuose padengė su vizitu ir tyrimu susijusius kaštus.

„Esu labai dėkingas Surėjaus universiteto mokslininkui docentui Philipui Deanui už stažuotės koordinavimą, mokslines konsultacijas ir ypač už pagalbą ruošiant tyrimui reikalingus dokumentus“, – sako doktorantas.

Kalbėdamas apie tyrimo rezultatus, L. Pupelis apgailestavo, kad tyrimų rezultatų kol kas negali atskleisti, nes jie suguls į jo daktaro disertaciją.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad žvilgsnio sekimo ar EEG technologijų naudojimas versle – nėra naujiena, tačiau mano atlikti, atliekami tyrimai ir surinktos žinios tikrai turės pritaikomumą, ypač kuriant reklamas ar komunikacijos kampanijų strategijas, skirtas paveikti vartotojų elgseną aplinkai palankią kryptimi“, – pabrėžia jaunasis mokslininkas.