Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda

2017-10-23 11:49

Elektroninių skaityklių privalumus žino visi, tačiau ištikimais jų vartotojais tapę žmonės sutaria: knygų lietuvių kalba pasirinkimas skaitymo mylėtojams – labai mažas. Daug skaitanti Rima Aukštuolytė sako taip pripratusi prie skaityklės, kad susierzina neradusi skaitmeninių knygų versijų, nes, kalbant apie lietuviškas knygas, jų dažniausiai nėra.

Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda
Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda / Pixabay nuotr.

Pirmos integruotos lietuviškų elektroninių knygų parduotuvės ir skaityklės „Milžinas“ projekto vadovas Dainius Blynas teigia, kad knygų lietuvių kalba yra apie 2 tūkst. ir kas savaitę jų padaugėja 10–15.

LRT.lt kalbinta R. Aukštuolytė sako skaitanti tiek daug, kad prireikė ieškoti būdo, kaip sutalpinti norimas perskaityti knygas, ir geriausia išeitis pasirodė esanti el. skaityklė. Tačiau moteris pasakoja, kad dažnai tenka nusivilti, nes knygų lietuvių kalba rasti – labai sudėtinga.

„Labai daug skaitau, tad vyrui vieną dieną trūko kantrybė, nes mūsų namuose nebetelpa knygos, todėl per Kalėdas jis man padovanojo el. skaityklę. Turiu ją jau dvejus metus. Tiesa, pradžioje ją ignoruodavau, nes buvau įpratusi pirkti popierines knygas, be to, knygų lietuvių kalba pasirinkimo beveik nebuvo. Tačiau kartą labai norėjau vienos knygos, ir būtų tekę ilgokai laukti, kol ją atsiųs, tad susiradau skaitmeninę jos versiją. Dabar jau yra taip, kad aš netgi susierzinu neradusi skaitmeninių knygų versijų, nes, kalbant apie lietuviškas knygas, dažniausiai jų nėra. Ir nepastebiu, kad jų daugėtų“, – pasakoja R. Aukštuolytė.

El. knygų lietuvių kalba normaliai skaitančiam žmogui vienareikšmiai nepakankama, o ir pasirinkimas visiškai kitas.

Komunikacijos specialistas, skaityti taip pat labai mėgstantis Arūnas Armalis sako taip pat jaučiantis lietuviškų el. knygų trūkumą, ypač – profesinių knygų: „El. knygų lietuvių kalba normaliai skaitančiam žmogui vienareikšmiai nepakankama, o ir pasirinkimas visiškai kitas. Angliškai aš skaitau retai, žmona neskaito, tad tenka skaityti rusiškas. Dar svarbu pastebėti, kad, jei prireikia profesinės literatūros, lietuvių kalba jos rasti – be šansų. Kita vertus, el. knygos atvėrė „laisvę“ – pats renkiesi rašytojus, o ne tai, ką pateikia Lietuvos leidyklos.“

Savo ruožtu LRT.lt kalbintas Edvinas Krupinskas sako el. knygų skaityklę įsigijęs 11–12 klasėje, kad nebereikėtų vaikščioti į biblioteką, skolintis ir saugoti ne savo daiktų. O knygų lietuvių kalba interneto platybėse sako atrandantis nemažai.

„Internetinėje erdvėje esančių knygų pasiūla, pastebiu, visad buvo didelė, nes dažnai randu ir ne šiais, ne praėjusiais ir net ne užpraeitais metais įkeltų knygų. Visur įkeltų knygų yra daug, tereikia išmokti ieškoti“, – teigia E. Krupinskas.

Kasdien po naują knygą

Pirmos integruotos lietuviškų el. knygų parduotuvės ir skaityklės „Milžinas“ projekto vadovas D. Blynas sako, kad šiuo metu yra apie 2 tūkst. el. skaityklėms pritaikytų knygų lietuvių kaba.

Apie 30 proc. knygyne randamų knygų lietuvių kalba galima rasti el. platformose. Tiesa, kai kurie žanrai nėra leidžiami el. formatu dėl techninių kliūčių.

„Skaičius galėtų būti didesnis, jei įskaičiuotume šiek tiek esančios nekomercinės literatūros. Per savaitę atsiranda apie 10–15 pritaikytų skaityklėms knygų lietuvių kalba. Knygos, kurios Lietuvos leidyklų yra išleidžiamos popieriniu formatu,  išleidžiamos ir elektroniniu. Tiesa, ne visos leidyklos tai daro. Kokiame nors didesniame knygyne būtų apie 6 tūkst. Kitaip tariant, apie 30 proc. knygyne randamų knygų lietuvių kalba galima rasti el. platformose. Tiesa, kai kurie žanrai nėra leidžiami el. formatu dėl techninių kliūčių. Tai – gausiai iliustruotos ir sudėtingo  maketo knygos: foto albumai, kulinarijos, iliustruotos vaikiškos knygos“, – kalba D. Blynas.

Pasak pašnekovo, žmonės skaito labai įvairias knygas, o tam, kad būtų galima patenkinti 90 proc. žmonių poreikius, reikėtų išleisti labai daug knygų el. formatu. „Kadangi turime apie 30 proc. to, kas yra „popieriuje“, labai daug žmonių norimos knygos neranda. Tačiau pirmiausia orientuojamasi į populiariausią literatūrą. Dažniau tai – romanai, detektyvai“, – pasakoja D. Blynas.

Skaityklių populiarumas nemažėja

Prekybos tinklo „Topo centras“ viešųjų ryšių atstovas  Žilvinas Kulvinskis sako, kad skaityklių pardavimai, palyginti tą patį šių ir praėjusių metų laikotarpį, – stabilūs.

„Skaityklės turi savo nišinį vartotoją, galbūt mėgstantį skaityti atostogų ar ilgesnių kelionių metu, čia ir dabar besirenkantį iš viso pasaulio elektroninių knygų asortimento.

Dar vienas aspektas, kodėl pardavimų situacija galimai stabili, yra tai, kad el. skaityklės technologiškai nėra greitai inovuojantis ar kintantis produktas (nei dizainu, nei funkcionalumu), todėl jų gyvavimo ciklas – gan ilgas ir nėra poreikio jas dažnai keisti“, – kalba pašnekovas.

Ž. Kulvinskis pastebi, kad Kalėdų laikotarpiu skaityklių pardavimai išauga daugiau nei tris kartus, nes tai – puiki dovana. Dvigubas pardavimų augimas skaičiuojamas ir prieš atostogas – birželio, liepos mėnesiais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų