Garsinė knygos versija, elektroninės knygos – vis populiaresnės tarp skaitytojų. 

„Tai jau tampa visiškai įprasta turėti audioknygą šalia popierinės knygos, ypač kalbant apie negrožinę literatūrą, kurios yra šiek tiek brangesnės. Turėti jos elektroninę versiją yra labai gerai“, – teigė leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė.

Rašytoja Kotryna Zylė pirmąją savo garsinę knygą įrašė prieš ketverius metus.

„Pati, kaip skaitytoja, susipažinau su audioknygomis, kai kreipėsi į mane, kaip į autorę, kad mano knyga galėtų būti įgarsinta. Per ketverius metus nuo 2020-ųjų pastebėjau, kaip auga bendruomenė, knygų parsisiuntimai“, – sakė K. Zylė.

Tačiau dalis rašytojų elektroninių knygų versijų atsisako, mat daugėja tokių knygų vagysčių. Piratų taikiklyje dažniausiai atsiduria didelio populiarumo sulaukusios knygos. 

„Tampa labai populiari ir jau po savaitės patalpinama į kažkokį nelegalų puslapį, kur ją atsisiunčia apie 2,5 tūkst. žmonių, kai realiai knyga išleista 2 tūkst. tiražu“, – pabrėžė leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė.

Literatūros kūrinių vagys dalijasi knygų kopijomis privačiose socialinių tinklų grupėse, neslėpdami savo tapatybės. Populiariausią grupę vienija per 17 tūkst. narių. Knygų vagys per metus rinkai padaro 2 mlrd. eurų žalą.

„Pirataujama dažniausiai ir piratinėse svetainėse, yra spausdintų knygų kopijos, konvertuotos į skaitmeną, tai ir rodo tam tikrą dalyką, kad visuomenei reikia skaitmeninių knygų, kadangi rinkoje įsigyti skaitmeninių knygų yra pakankamai ribotas skaičius“, – nurodė VU Komunikacijos fakulteto docentas Vincas Grigas.

Kultūros ministerijos inicijuotas tyrimas rodo, kad ketvirtadalis lietuvių reguliariai siunčiasi piratinius filmus ir knygas. Pagrindinė priežastis – ne kaina, o įvairovės trūkumas.

„Legaliose platformose negali rasti tiek daug to turinio, kiek norėtum. Tai gali būti ir nišinis, tam tikrų žanrų turinys, archyvinė medžiaga. Piratai taiko į tą segmentą ir jie stengiasi tą įvairovę pateikti“, – teigė Kultūros ministerijos grupės vadovas Deividas Velkas.

Lietuvos skaitytojams siūloma tik apie 20 proc. elektroninių knygų versijų. V. Grigas teigia, kad didesnė legali pasiūla galėtų išspręsti šią problemą.

„Puikus pavyzdys galėtų būti muzikos piratavimas. Kai atsirado tokios platformos, kaip „Spotify“, kur už nedidelį mokestį galima pasiekti beveik visą muziką, muzikos piratavimo mastai ženkliai sumažėjo“, – pažymėjo VU Komunikacijos fakulteto docentas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ekspertas teigia, kad skaitytojai ieško patogumo ir, susidūrę su papildomais ribojimais, renkasi nelegalias alternatyvas.

„Kai kurie leidėjai taiko pasunkintas sąlygas, kai reikia skaityti tik specializuotose programėlėse, kompiuterio ekrane, negalima įsikelti knygos į savo knygų skaityklę. Toks būdas irgi neskatina legalios sklaidos“, – teigė V. Grigas.

Daug knygų vaikams parašiusi K. Zylė įsitikinusi, kad dažnai pirataujama nepiktybiškai. Jos nuomone, reikia ne tik daugiau legalaus turinio, bet ir papildomo švietimo šia tema.

„Susiduriu su mokytojais ir tėvais, kurie tiesiog labai nori duoti savo vaikui paskaityti tam tikrą knygą ir nežino, kad jos perfotografavimas bei dalijimasis ja yra nelegalus“, – sakė rašytoja.

Baudos už piratavimą siekia nuo 280 iki 3,5 tūkst. eurų. Per praėjusius metus buvo nubausta apie 80 nelegalaus turinio vartotojų.