Seniau nebuvo mobiliųjų telefonų, bet mes rasdavome būdų, kaip susitikti pokalbiui su draugu. Neturėjome „Skype“, o, kad galėtumėme pasikalbėti akis į akį, išeidavome prie namų durų ar į kiemą. Nors mobiliųjų telefonų evoliucijos istorija nėra labai ilga, tačiau šiandien dauguma žmonių yra priklausomi nuo poreikio būti pasiekiamais 24 val. per parą.

Pagrindinė telefono paskirtis visais laikais buvo keistis informacija – dalytis savo gyvenimo nuotrupomis ir gandais. Nors mūsų dienomis mobilusis telefonas turi daugybę kitų funkcijų, telefono skambutis vis dar išlieka populiariausiu komunikacijos įrankiu gandams skleisti, rodo vasaros pradžioje tyrimų kompanijos „GfK“ ir „Samsung Electronics Baltics“ atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai.

Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausiai telefono skambutis Lietuvoje naudojamas bendravimui su namiškiais, ypač artimaisiais, gyvenančiais užsienyje. Išmanieji įrenginiai suartina šeimos narius ir palengvina gyvenimus tiems, kurių artimiausi žmonės gyvena toli nuo Lietuvos. Tyrimo duomenimis, norėdami palaikyti ryšį su svetur išvykusiais giminaičiais, lietuviai prioritetą teikia vaizdo skambučiams ir socialiniams tinklams.

„Naujosios technologijos atvėrė daug naujų galimybių, kurios jau yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis. Žmonės tampa vis atviresni technologijoms, o jų įvairovė suteikia galimybę pasirinkti labiausiai kasdienius poreikius atitinkantį įrenginį. Šiandien jos nebėra įprastas įrankis, padedantis komunikuoti, tai – neatsiejamas įvairių gyvenimo įvykių palydovas“, – apie išmaniųjų telefonų populiarumą kalba „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Taip pat atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai parodė, kad net 65 proc. apklaustų lietuvių gandais dalijasi skambindami telefonu ir tik 43 proc. susitikę su artimaisiais akis į akį. Kitas įdomus faktas – 42 proc. tautiečių apie savo vestuves pranešė telefono skambučiu ir 46 proc. – susitikę artimuosius gyvai.

Visuomenės poreikiai nesikeičia

Kodėl šiuolaikiniai žmonės komunikavimui pasitelkia vis daugiau technologijų? „Tai lemia skaitmeninėje eroje atsiradusi galimybė būti prieinamam visur ir visada, – sako psichoterapeutas Olegas Lapinas. – Iš vienos pusės, naujų technologijų eroje atsiradę skaitmeniniai prietaisai patys savaime gali būti kvietimas naudotis jais. Kadangi yra mobilusis telefonas, „Skype“, kameros, kuriomis mes galime save fotografuoti, – mes tai ir darome“.

Tačiau, pasak psichoterapeuto, egzistuoja ir tam tikri psichologiniai poreikiai, kuriuos tas neribotas prieinamumas atvėrė. Vienas jų – poreikis būti pamatytam, atspindėtam, tokiu būdu tarsi patvirtinant, kad mes egzistuojame.

Pašnekovas pastebi, kad ankstesniais laikais šis poreikis buvo tenkinamas popieriniais laiškais, vizitais vienas pas kitą: „Seniau būdavo priimta užsakinėti meniškus portretus arba skulptūras, šiandien mes fotografuojame selfie ir talpiname savo autoportretus socialinėje erdvėje“.

O. Lapino manymu, visuomenės poreikiai išliko tie patys, kaip ir anksčiau, o skaitmeninė era suteikė galimybę jais naudotis daug greičiau. „Juk ir seniau, ir šiais laikais žmonės mėgsta susitikti su draugais ar giminaičiais, bet šiandien susiorganizuoti susitikimus tapo gerokai paprasčiau. Nereikia ruoštis važiuoti pirkti bilieto, užtenka paspausti vieną mygtuką ir jūs galite kalbėtis kiek tiktai širdis geidžia, papildant pokalbį vaizdu ar demonstruojant fotografijas“.

Anot O. Lapino, ryšio su kitu jausmas atsiranda tada, kai tave atspindi: „Aš tave matau“ arba „Aš tave girdžiu“. „Skaitmeninių technologijų palengvintas ryšys su artimaisiais palaiko mūsų psichologinį gerbūvį – kaip oras ir vanduo“, – teigia jis.

Ar reikia ruoštis pokalbiui telefonu?

Bendravimas telefonu skiriasi nuo bendravimo akis į akį, nes pokalbio metu pašnekovai nemato vienas kito, todėl visas emocinis krūvis tenka balsui, triukšmui fone, tylėjimui ir galbūt net kvėpavimui.

„Technologijos yra įprastinė mūsų modernaus gyvenimo dalis, tačiau ne technologijos keičia gyvenimo būdą, o žmonės ir jų naudojimosi technologijomis įpročiai. Bendraudami su žmonėmis tiesiogiai turime daug galimybių reikšti savo nuotaiką, o kalbėdami telefonu savo geras manieras ar tos dienos nuotaiką parodome vien tik žodžiais“, – teigia „Samsung“ atstovas S. Skupas.

Dėl šios priežasties kalbant telefonu žodžius reikėtų parinkti rūpestingiau negu kalbantis akis į akį. Įtemptame kasdieniame gyvenime tai nėra lengva, tačiau turime suprasti, kad netinkamas žodis, neatidus kalbėjimo telefonu tonas gali sukelti didesnių nesusipratimų negu tiesioginiame pokalbyje.

Psichoterapeuto O. Lapino teigimu, svarbiausia sąlyga pokalbiui telefonu yra ramybė. „Didelei daliai žmonių, kurie nekenčia nuo per greito ar per lėto kalbėjimo, nereikia specialiai valdyti savo kalbos, nes tai daro ją nenatūralią. Jeigu žmogus labai rimtai laikysis pasiūlymo kalbėti telefonu lėtai ir su pauzėmis, pašnekovas tai iškart supras. Todėl geriausia išlaikyti savo įprastinį kalbėjimo toną, bet rūpintis tuo, kad pokalbio metu viduje jaustumėtės ramūs“, – pataria jis.

O ar gali pokalbiui telefonu turėti įtakos veide atsiradusi šypsena? Psichologas Viljamas Džeimsas (William James) atrado, kad mimika, kurią dirbtinai sukeliame, mūsų viduje sukelia atitinkamas emocijas. Jeigu kurį laiką esate susiraukęs – netrukus pajusite susirūpinimą. Jeigu kalbėdami telefonu šypsotės, jūsų viduje atsiras palankumas pašnekovui. O gera nuotaika atsispindės ir jūsų intonacijoje pokalbio metu.