Lietuvos kosminė misija pasiekė kulminaciją. Laikmatis, skaičiavęs paskutines valandas, likusias iki lietuviškųjų palydovų paleidimo į kosmosą, pasiekė 20 val. 07 min. Lietuvos laiku atžymą. Tada prasidėjo dviejų lietuviškų palydovų „LitSat-1” ir „LituanicaSat-1” kosminė misija. Plačiau apie Kauno Technologijos universiteto projektą "LitSat1" skaitykite čia.

Pakilimas:

„Raketa kyla labai gražiai”, - stebėdamas starto momentą ištarė vienas projekto „LituanicaSat-1“ vadovų Laurynas Mačiulis.

Kiek virš kilogramo sveriantis nanopalydovas „LituanicaSAT-1“, kaip ir "LitSat1", orbitoje turėtų praleisti maždaug šešis mėnesius. Misijos tikslai – išbandyti silicio saulės baterijas, tarppalydovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuoti Tarptautinę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pasiseks, – Lietuvą.

Lietuva įstojo į kosmoso valstybių klubą

Dabar jau galime teigti, kad Lietuva įstojo į kosmoso valstybių klubą. Raketa „Antares“ į kosmosą pakėlė  „Cygnus“ erdvėlaivį, kuris kartu su kroviniu į Tarptautinę kosminę stotį nugabens ir du pirmuosius lietuviškus palydovus – „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“.

Nors raketos „Antares“ pakilimas buvo ne kartą atidėtas, šį kartą jam nesutrukdė net JAV pakrantėse siaučianti pūga. Planuojama, kad „Cygnus“ TKS pasieks dar šios savaitės pabaigoje, o „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ į orbitą bus paleisti maždaug vasario mėnesį. Tai – pirmasis tokio pobūdžio kosmoso įvykis Lietuvos istorijoje.

„Nuotaikos puikios – visi ploja, visi džiaugiasi. Po tokio vaizdo ir garso, manau, mes tikrai  galime vadintis kosmine valstybe“, – iškart po raketos pakilimo LRT sakė „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Kiek anksčiau jis yra teigęs, kad paleidus palydovus bus nušauti du zuikiai vienu šūviu: „Ne tik paleidžiame palydovą, bet jį paleidžiame per Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Kosminė stotis – didžiulis mokslo miestelis kosmose, kuriame galime atlikti eksperimentus ne tik tada, kai paleidžiame palydovus“.

Mokslininkams – šalies vadovų sveikinimai

 Ketvirtadienio vakarą pirmuosius lietuviškus palydovus gabenančiam erdvėlaiviui sėkmingai pakilus į kosmosą, šalies vadovai pasveikino Lietuvos mokslininkus ir gyventojus.

"Tai istorinė akimirka Lietuvai – į kosmosą iškelti pirmieji lietuviški palydovai "LitSat-1" ir "LituanicaSat-1". Sveikinu jaunuosius mokslininkus ir visus lietuvius. Tapome kosmine valstybe. Tai svarbus žingsnis, kuriant naująsias technologijas ir žengiant į kosmoso tyrinėjimus“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jaunųjų mokslininkų sėkme džiaugiasi ir premjeras Algirdas Butkevičius.

"Šį vakarą su jauduliu stebėjome išskirtinį įvykį – pirmą kartą valstybės istorijoje į kosmosą pakilo du Lietuvos palydovai "LitSat-1" ir "Lituanica Sat-1". Tai – didelė Lietuvos jaunųjų mokslininkų komandos pergalė. (..).Mūsų širdyse Jūs žadinate pasididžiavimą savo valstybe ir parodote pasauliui didelius mūsų mažos šalies siekius. Tikiu, kad pirmasis Lietuvos palydovo skrydis į kosmosą yra tik naujo atradimų kelio pradžia, nes esate veržlūs, ambicingi ir, svarbiausia, savo galiomis tikintys kūrėjai", - sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.

***

Prieš skrydį

Tarp neįprastai permainingų orų, kurie šiuo metu kankina rytinę Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantę,  NASA vis tik pavyko rasti tarpą, kai sąlygos bus palankesnės paleisti erdvėlaivį „Cygnus“. 

Prognozuota, kad starto metu Wallops saloje, kur įsikūrusi raketų bazė, bus saulėta, maždaug nulis laipsnių, pūs silpnas vėjas. Tiesa, dar prieš keletą dienų saloje neperstojamai pliaupė lietus, drėbė šlapdriba,  pranešė šiuo metu ten esanti „Strateginių komunikacijų centras“ projektų direktorė ir „Misija Lituanica 80“ komunikacijos vadovė Aušra Kukelkaitė.

Šiandien raketa su erdvėlaiviu jau nuo ryto buvo paruošta vertikalioje padėtyje paleidimo aikštelėje, jo viduje – gausu mokslinių eksperimentų ir atsargų, kurios jautrios temperatūrai ir laikui.

Apie raketą plačiau skaitykite čia.

Tiesa, skrydžiui paruošta raketa jau ne kartą buvo priverstinai nuleista. Kiekvienas toks raketos nuleidimas pareikalauja didelių išlaidų.

„Su NASA esame pasirašę susitarimą krovinių nugabenimui į TKS už fiksuotą kainą. Jei pasikeistų NASA saugumo reikalavimai ar raketos paleidimas būtų dažnai atidedamas, ko gero, turėtume sugrįžti prie derybų stalo,“ – sakė kompanijos „Orbital“  vykdomasis viceprezidentas Frankas Culbertsonas.

Pirmą kartą raketa jau buvo nuleista iš paleidimo aikštelės ir sugrąžinta į angarą – gruodžio pabaigoje dieną prieš paleidimą startas buvo atšauktas dėl gedimų Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuriems pataisyti į atvirą kosmosą prireikė išleisti astronautus. Plačiau apie paleidimo problemas skaitykite čia.

Trečiadienį skrydis vėl buvo atidėtas paskutinę akimirką. Tąsyk teigta, kad tai daroma dėl padidėjusio Saulės aktyvumo.

Po optimistinių prognozių ketvirtadienį vėl pranešta apie tai, kad sutrukdyti skrydžiui ir vėl gali Saulės aktyvumas. Jeigu įvyktų pakartotinis žybsnis, kad ir šiandien, ketvirtadienį, turint omenyje, kad krovininis kosminis laivas „Cygnus“ Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pasieks šeštadienį, NASA galimai galėtų stabdyti paleidimą.

„Tiesiog „Cygnus“ nebūtų pakankamai apsaugotas nuo didelės radiacijos. Jame – ypač daug elektronikos. Akivaizdu, kad paleidimas būtų rizikingas. Taigi tai galėtų būti antroji sustabdymo priežastis“, – portalui lrt.lt teigė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis.

Lietuviškų palydovų – „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ – paleidimas turėtų įeiti ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio istoriją. Tai – pirmasis kartas, kai vienu metu į kosmosą bus keliamas rekordinis mažųjų palydovų skaičius – net 33.

Kompanijai „Orbital“ tai – pirmasis komercinis skrydis į TKS. Pagal sutartį su NASA, „Orbital“ įgyvendins iš viso aštuonias tokias misijas, tris iš jų – dar šiemet.

Per pirmąją misiją erdvėlaivis „Cygnus“ į TKS nugabens 1,5 tūkst. kg krovinio. Jame bus ir keli kilogramai Lietuvai itin svarbaus krovinio: du pirmieji istorijoje Lietuvos nanopalydovai.

Lietuviški palydovai turėtų kosmose ištransliuoti ir tris mūsų tautos išrinktus žodžius. Plačiau skaitykite čia.

Archyv. nuotr. Lietuviškasis palydovas LitSat-1