Lietuvos inžinieriai ir mokslininkai sukūrė alkotesterį, gebanti atpažinti asmenų veidus. Jis yra sistemos, skirtos darbuotojų laiko kontrolei ir blaivumo nustatymui, dalis.

Kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) alkotesterį kūrusios bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ (IPS) direktorė Jolanta Didžgalvienė sako, jog pagrindiniai klientai bus ne tik statybų, gamybos, transporto ar kitos verslo įmonės, bet ir socialinės globos namai, įkalinimo įstaigos.

„Klientui yra nemokamai, be jokių pradinių investicijų rengiama įranga darbo vietoje, įrengus yra pradedamas kasdienis reguliarus atėjimo ir išėjimo iš darbo metu blaivumo tikrinimas. Technologija neleidžia apgauti sistemos, taip galima atsisakyti papildomos personalo priežiūros“, - spaudos konferencijoje sakė IPS direktorė Jolanta Didžgalvienė.

Alkotesteryje įdiegta veidų atpažinimo technologija, pasak įmonės atstovų, neleidžia atlikti testo vienam darbuotojui už kitą. Kiekvienam darbuotojui suteikiamas identifikacinis numeris, o po patikrinimo duomenys siunčiami trumpąja žinute, taip pat į specialią įmonės paskyrą internete. Čia darbdavys ar įmonės atstovas gali pažiūrėti darbuotojo nuotrauką su tiksliu patikrinimo laiku, taip pat gaunamas pranešimas apie nustatytą alkoholio kiekį, įspėjama, jei darbuotojas bandė gudrauti, užleisdamas vietą kitam asmeniui.

Pasak įmonės atstovų, pakanka bent šešių asmens nuotraukų, kad veidas būtų atpažintas - sistema atpažįsta net ir veido pasikeitimus, pavyzdžiui, atsiradusią barzdą, ūsus.

Pasak J.Didžgalvienės, alkotesteris ir sistema įdiegiama nemokamai - įmonei kainuoja pati paslauga. Ją pirmą mėnesį leidžiama išbandyti nemokamai, vėliau ji įkainojama „kelių eurų ribose“ už vieną įmonės darbuotoją, kaina priklauso ir nuo užsakomų paslaugų kiekio.

Šiuo metu įrenginiu jau naudojasi dvi Kauno ir viena Vilniaus statybų ir gamybos įmonės. Ketinama tobulinti įrengimą ir alkotesterius pritaikyti diegimui ir automobiliuose.

VGTU Elektronikos fakulteto dekanas Šarūnas Paulikas sakė, kad tendencijos rodo, jog vis didesnė įvairių įrenginių ir buityje naudojamų daiktų dalis yra susieti su internetu, ir neabejojo, kad šios tendencijos ateityje spartės.

„Manoma, kad ši paslauga, ši era iš esmės pakeis pasaulį, kaip tai prieš dešimtmetį padarė internetas (...). Matyt, po trejų-ketverių metų bus sakoma, kad jei tavo daikto nėra internete, to daikto kaip ir nėra“, - sakė jis.

Projektą parėmė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA).