Europos mokslininkai pentadienį pranešė liovęsi siųsti komandas kosminiam zondui „Philae“, išblėsus viltims, kad dar pavyks atgaivinti tą aparatą, prieš daugiau negu metus tapusį pirmuoju, kurį pavyko nutupdyti ant kometos branduolio paviršiaus.

Vokietijos aerokosminis centras (DLR) nurodė, kad paskutinis kontaktas su zondu buvo užmegztas liepos 9 dieną, bet vėlesni mėginimai susisiekti buvo nesėkmingi. Be to, 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometai smarkiai nutolus nuo Saulės, temperatūra šešėlyje nukrinta žemiau minus 180 laipsnių Celsijaus, o skalbyklės dydžio kibernetinė laboratorija tokiomis sąlygomis negali veikti.

„Deja, tikimybė, kad bus atkurtas ryšys tarp „Philae“ ir mūsų grupės DLR nusileidimo modulio valdymo centre, yra beveik nulinė, tad mes nebesiųsime jokių komandų, – sakė šio projekto vadovas Stephanas Ulamecas (Štefanas Ulamecas). – Labai nustebtume, jeigu dabar gautume signalą.“

Zondo nusileidimas 2014 metų lapkritį nebuvo visiškai sklandus: „Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti harpūnais prie kometos ledinio paviršiaus ir triskart nuo jo atšoko, kol galiausiai nutūpė arti skardžio, dėl kurio metamo šešėlio aparato saulės baterijos gaudavo mažiau energijos negu planuota.

Vis dėlto prieš nutrūkstant ryšiui „Philae“ spėjo atsiųsti daug duomenų apie tą dangaus kūną, kuriuos mokslininkai analizuos dar ne vienerius metus, nurodė DLR.

Aplink 67P besisukantis kosminis aparatas „Rosetta“, atgabenęs „Philae“ prie to dangaus kūno, toliau rinks mokslinius duomenis iki rugsėjo, kai jis irgi bus nukreiptas nusileisti ant kometos paviršiaus.

Šiuo metu kometa skrieja už maždaug 222 mln. km nuo Žemės, tarp Marso ir Jupiterio orbitų.