Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, tai – daugiau nei žaisminga eismo ženklinimo detalė. Likus kelioms dienoms iki renginio „Vilnius Space Days“ sostinė taip pažymi savo vietą pasaulinėje kosmoso technologijų žemėlapyje.

Neįprasti ženklai vilniečius bei sostinės svečius miesto centre – Vilniaus, Vokiečių gatvėse, Gedimino prospekte, Rotušės, Katedros aikštėse – pasitiks gegužės 2–5 dienomis. Jie rodo 408 km atstumą iki Tarptautinės kosminės stoties, kuri kaip tik tarp 1 ir 4 val. nakties šiuo laikotarpiu kelias minutes gali būti matoma iš Vilniaus. Taip sostinė siekia atkreipti dėmesį į Vilniaus kosmoso ekosistemą bei priminti, kad kosmosas yra arčiau, negu mes įsivaizduojame.

Sostinė demonstruoja kosmines ambicijas

Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, įsitvirtinimas kosmoso technologijų žemėlapyje seniai nebėra tik Lietuvos ir jos sostinės svajonė. Tai – realybė, kurioje vis užtikrinčiau demonstruojame savo lyderystę.

„Lietuvos kosmoso sektorius – vienas sparčiausiai augančių Europoje, o Vilnius yra šios plėtros centre: čia veikia Europos kosmoso agentūros verslo inkubatorius „ESA BIC Lithuania“. Inkubatorius kryptingai teikia paramą kosmoso technologijų arba šių technologijų pritaikymo Žemėje srityse veikiantiems ar norintiems veikti startuoliams, o jo veiklą koordinuoja Visorių informacinių technologijų parkas ir Kauno technologijų parkas. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė savo investicijomis tiesiogiai prisideda prie sektoriaus stiprinimo“, –  pažymi V. Benkunskas.

Pasak mero, pirmoji ryški mūsų žvaigždė kosmose įsižiebė dar 2014 m. su „LituanicaSAT-1“ palydovo skrydžiu, o šiandien jau galime kalbėti apie visą sparčiai augantį technologijų žvaigždyną. Šiuo metu daugiau nei 30 Lietuvos įmonių jau aktyviai dalyvauja pasaulinėje kosmoso inovacijų tiekimo grandinėje, o vidutinės jų pajamos siekia apie 0,5 mln. eurų. Planuojama, kad per artimiausius penkerius metus tokių įmonių skaičius šalyje turėtų padvigubėti.

Vilniaus ir Lietuvos kelias į kosmoso industriją prasidėjo 2012 m., kai Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų kosmoso sutartis. Tačiau tikrasis technologinis proveržis įvyko 2014-aisiais, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje buvo paleisti pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“, sukurti Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų.

Skelbiama, kad šiandien Lietuvoje auganti kosmoso ekosistema apima ne tik palydovų technologijas. Lietuvos lazerių sektorius jau spėjo pelnyti pasaulinį pripažinimą dalyvaudamas ESA misijose, o gyvybės mokslų inovacijos žengia į išplėstų kosminių misijų sritį.