Siekdami pagaminti tokią permatomą medieną, KHT mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Larso Berglundo, pradėjo cheminius eksperimentus, siekdami pašalinti šviesą sugeriantį ligniną iš natūralios medienos pluoštų.

Gerai yra žinoma, kad ligninas yra viena iš sudedamųjų medienos ląstelių sienelių dalių.

Pašalinus ligniną, baltos spalvos pluoštai buvo sujungti su prepolimerizuotu metilo metakrilatu arba tiesiog PMMA. Dar žinomu, kaip „plexiglass“ – labai aukštos kokybės organinis stiklas.

Tai pakeitė medienos skaidulų šviesos lūžio rodiklį ir jas pavertė skaidriomis. Gauta medžiaga yra ne tik skaidri, bet ir stipresnė bei tvirtesnė, palyginus su įprastomis organinio stiklo plokštėmis.

Berglundas drauge su kolege Céline Montanari į naująją medžiagą dar pridėjo „fazę-keičiantį“ polimerą, vadinamą polietilenglikoliu (PEG). Įprastai kietoje fazėje PEG pasižymi giminingais medienai bruožais ir plius geba sugerti bei išsklaidyti šilumą.

Pasiekus 27 °C temperatūrą, jis pradeda lydytis ir taip kaupia energiją. Vėliau, temperatūrai nukritus ir atvėsus PEG – medžiaga pereina į kietą būseną ir išlaisvina sukauptą šilumos energiją.

„Saulėtą dieną medžiaga sugeria šilumą ir kambaryje tampa vėsiau, nei lauke“, – sako Montanari. „O naktį, viskas vyksta atvirkščiai – PEG pereina į kietą būseną ir išskiria šilumą į patalpas, tad namuose galime išlaikyti pastovią temperatūrą.“

Dar vienas šio išradimo privalumas yra tas, kad medienos pluoštas ir PEG yra biologiškai skaidūs, tad tai galima vadinti ekologiška medžiaga. Nors PMMA nėra biologiškai skaidus, tačiau jį galima pakeisti ekologiškesniu polimeru, kuris taip pat lengvai suirtų, kai jau toks permatomos medienos stiklas būtų išmetamas lauk.

Mokslininkai tikisi, kad šią technologiją pavyks komercializuoti per ateinančius penkerius metus ir šių produktų galės įsigyti visi kas tik norės.