Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.

Iškalbinga uodega

Pusiau skaidrus Kreidos periodo gintaro, forma ir dydžiu primenančio džiovintą abrikosą, pavyzdyje užfiksuotas vienas iš ankstyviausių skraidančių paukščių ir dinozaurų plunksnų diferencijavimosi momentų.

Gintaro gabaliuke yra 3 cm ilgio atauga, padengta švelniomis, riešuto rudumo plunksnomis, su pilkšvu ar baltu povilniu.

L. Xing nuotr.

KT skenais ir mikroskopine bandinio analize aptikti 8 slanksteliai iš vidurio ar galo ilgos, plonos uodegos, kurią galėjo sudaryti daugiau nei 25 slanksteliai.

L. Xing nuotr.

„Jei kada ruošėte kalakutą, kaulinę uodegos ataugą tikriausiai esate matę“, – sako tyrimo bendraautorius Ryanas McKellaras, kuruojantis bestuburių paleontologiją Karališkajame Saskačevano muziejuje Kanadoje.

Royal Saskatchewan Museum nuotr.

Jei tokio tipo plunksnos dengė visą dinozauro uodegą, jis „veikiausiai nebūtų galėjęs skraidyti“. Tokios plunksnos galėjo atlikti signalinę ar termoreguliacinę funkciją.

Šių metų birželį tos pačios tyrėjų komandos pranešime teigiama, kad Kreidos eros paukščių sparnai, gintare išlikusios plunksnos stulbinamai primena dabartines skraidančių paukščių plunksnas.

Šiame tyrime daroma išvada, kad jei tokio tipo plunksnos dengė visą dinozauro uodegą, jis „veikiausiai nebūtų galėjęs skraidyti“. Tokios plunksnos galėjo atlikti signalinę ar termoreguliacinę funkciją, sako R. McKellaras.

Silpnai išvystytos uodegos plunksnos rodo, kad šis Kreidos periodo uodegos savininkas stovėjo arčiau terapodų dinozaurų evoliucinio medžio šaknų.

Skirtas juvelyrikai, bet sužibėjo kitur

Gintaro pavyzdys, formaliai vadinamas DIP-V-15103, o draugams – „Eva“ paleobotanikės Eva Koppelhus, bendraautoriaus Philipo Currie žmonos garbei – rastas Hukawng slėnio kasyklose Kachin valstijoje, Mianmaro šiaurėje. Gintare iš šio regiono yra, ko gero, didžiausia Kreidos periodo gyvūnų ir augalų įvairovė.

Tai buvo vienas iš keliolikos gintaro pavyzdžių su reikšmingais inkliuzais, kuriuos L. Xing ir jo tyrėjų komanda rado 2015 metais garsiame gintaro turguje Myitkyina mieste, Kachin valstijos sostinėje. Poroje kitų pavyzdžių buvo dinozaurų eros paukščių sparnų, apie kuriuos straipsnis publikuotas šią vasarą.

Dauguma Birmos gintaro naudojama juvelyrikai ir drožiniams, ir „Eva“ jau buvo pradėta formuoti, kai tyrėjai jį aptiko.

Tačiau apdorojimas išėjo į gera: matėsi „gražus uodegos skerspjūvis“ per kurį mokslininkai galėjo ištirti cheminę jos sudėtį, pažymi r. McKellaras.

Šis tyrimas parodė II oksidacijos laipsnio geležį, kraujo hemoglobino irimo produktą iš dinozauro minkštųjų audinių.

Gal netgi galėtume rasti visą dinozaurą.

„Faktas, kad [geležies] tebėra, teikia daug vilčių būsimomis cheminėmis analizėmis išgauti informaciją apie tokius dalykus, kaip pigmentacija ar netgi išsiaiškinti keratino sudėtį, – sako R. McKellaras. – Gal ne iš konkrečiai šio bandinio, bet iš kitų [pavyzdžių]“.

Tuo tarpu L. Xing tiki, kad „artėjanti pabaiga“ dešimtmetį trunkančio konflikto tarp Mianmaro valdžios ir Kachino Nepriklausomybės armijos, kontroliuojančios Hukawng slėnį, leis mokslininkams paprasčiau pasiekti gintaro kasyklas ir aptikti daugiau nuostabių radinių.

„Gal netgi galėtume rasti visą dinozaurą“, – svarsto jis gan užtikrintai.