Tamsioji medžiaga, mokslininkų nuomone, sudaro apie 85 procentus mūsų Visatos masės, bet ji tokia neapčiuopiama, kad astrofizikai turėjo plušėti ištisus dešimtmečius, kol, regis, pagaliau pirmą kartą užfiksavo jos signalą.

Nors mokslininkai tamsiąją materiją gali tirti netiesiogiai stebėdami jos gravitacinį poveikį apčiuopiamai medžiagai, tačiau ilgą laiką niekam taip ir nepavyko jos egzistavimo įrodyti tiesiogiai.

Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai mokslininkų komanda iš Šveicarijos ir Nyderlandų paskelbė revoliucingą žinią – aptiktas tamsiosios medžiagos dalelių skleidžiamas signalas.

Tyrimų metu, komanda išanalizavo rentgeno spindulių srautą iš dviejų dangaus objektų: Persėjo galaktikų spiečiaus (esančio už maždaug 250 milijonų šviesmečių nuo Žemės) masyvo ir mūsų galaktikos „sesers“ – Andromedos (esančios tik už maždaug 2,5 milijono šviesmečių). Tuomet patikrino Europos kosmoso agentūros „XMM-Newton“ teleskopo surinktus duomenis ir patvirtino, kad aptikta paslaptinga „anomalija“ negalėjo būti skleidžiama mums žinomų atomų ar dalelių.

Tokį pat keistą rentgeno spindulį šių metų birželio mėnesį buvo aptikę ir Harvardo mokslininkai, ištyrę 70 skirtingų galaktikų spiečių duomenis.

„Šio nedidelio (keli šimtai papildomų fotonų) pertekliaus kilmė gali būti paaiškinta, kaip labai retos tamsiosios medžiagos dalelės“, – teigė Leideno universitete Nyderlanduose fizikos profesorius Aleksėjus Boyarskis. Šoje studijoje jis buvo ir vadovaujantysis tyrėjas.

„Nors signalas yra labai silpnas, tačiau po kelių patikrinimų galime daryti išvadą, kad tai tamsiosios medžiagos pėdsakas“, – priduria jis.

Mokslininkai teigia, jog užfiksuotas signalas Andromedos bei Persėjos klasteriuose buvo labiau koncentruotas centre ir silpnesnis kraštuose. A. Boyarskis pridūrė, kad jo komanda jau rado tokio paties bangų ilgio signalą, ateinantį ir iš mūsų Paukščių Tako galaktikos.

Jie įsitikinę, kad signalas susiformuoja tamsiosios medžiagos dalelių skilimo proceso metu, veikiausiai išsiskiriant „steriliems neutrinams“ – vienos šimtosios elektrono dydžio hipotetinėms dalelėms.

„Šio atradimo galutinis patvirtinimas gali nulemti naujų teleskopų kūrimą, kurie būtų specialiai suprojektuoti tamsiosios medžiagos dalelių signalų tyrimams, – tvirtino A. Boyarskis. – Nuo šiol žinosime kur dairytis siekiant susekti tamsiosios madžiagos daleles erdvėje ir galėsime daugiau sužinoti apie Visatos formavimąsi“.