– Ką pastebite vaikų psichinėje sveikatoje?
– Vaikų linijoje pastebime, kad nuo pandemijos vaikų psichinė sveikata – pablogėjusi. Ir kažkaip neatsistato į tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Tikrai pastebime, kad yra išaugusios tam tikros temos, pavyzdžiui, pokalbių apie savižudybę, savęs žalojimą, nerimą, baimę, stresą, įtampą, bet aišku, greta to visada išlieka amžinos ir aktualios temos paaugliams – santykiai su tėvais, su bendraamžiais, kur nebūtinai dramatiškos situacijos, bet tiesiog jiems sukeliančios daug jausmų.
– Kaip manote, kodėl po pandemijos situacija negerėja?
– Iki šių dienų turime labai daug nerimo. Tikrai sunku būtų paneigti karo Ukrainoje reikšmę. Paveikti tiek suaugę, tiek vaikai. Daug kitų konfliktų kyla pasaulyje. Daug dalykų aplink, kurie nepadeda to nerimo nuimti. Dažnai vaikai nesulaukia atliepimo, jie jaučiasi nepamatyti, nesuprasti šalia esančių suaugusių. Jie išgyvena daug įtampos. Mokyklose matome, kiek yra pokyčių švietimo sistemoje, kiek diskusijų, ginčų, pykčių tarp suaugusių dėl švietimo, tai mes, suaugusieji, ginčijamės, o vaikai toje aplinkoje turi augti ir ugdytis, tai natūralu, kad jie gali jausti didelę sumaištį. Ir jeigu vaikai neatranda suaugusio į kurį gali atsiremti, jie tai pradeda kaupti. Tada tas kaupimas gali pasireikšti labai nemaloniais dalykais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams?
– Svarbiausia – nenuvertinti jokio jausmo, sunkumo, su kuriuo ateina vaikas. Nesvarbu, ar tai būtų liūdesys, kad kažkas nepavyko mokykloje, svarbu – nepulti sakyti, kad tu juk žinai, kad privalai eiti į mokyklą, o pabandyti suprasti, kodėl jis nenori. Kad sako, jog nenori, tai nereiškia, kad neis. Gal jam tiesiog neramu dėl kontrolinio ir nori, kad mama ar tėtis išgirstų, nuramintų. Kitas dalykas – nebijoti patyrinėti ir nuraminti. Kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog normalu, kad tu taip jautiesi. Tai vaikams padeda. O kitas svarbus dalykas – nebijoti tėvams kreiptis pagalbos. Tam yra ir emocinės paramos tarnybos, ir psichologai.
Kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog normalu, kad tu taip jautiesi. Tai vaikams padeda.
– Ar vaikų linijoje pastebite, kad keičiasi bendravimo formos? Gal ir jums nebenori skambinti, o labiau rašo?
– Tikrai taip. Pastebime, kad skambučių skaičius nuo kokių 2018 metų po truputį mažėja. Didėja besikreipiančių internetu. Panašu, kad vaikams taip bendrauti – paprasčiau. Internetas suteikia dar didesnį anonimiškumą, saugumą, tai internetu vaikai atveria labai skaudžias temas, jausmus. O telefonu visko būna, būna ir pajuokauja.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
| Skubi pagalba | 112 |
|
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
| Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
| Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
| Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
| Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
|
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
|
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
| Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
|
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
|
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai