Rusų milijardierius, investuotojas Jurijus Milneris ir britų kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas) antradienį paskelbė apie ambicingą naują iniciatyvą kosminei misijai į Kentauro alfą – artimiausią Žemei žvaigždžių sistemą.

J.Milneris ir S.Hawkingas vadovauja mokslininkų komandai „Breakthrough Starshot“, kuri dirba dėl drąsios tyrimų programos superkompaktiškų, ultralengvų erdvėlaivių – „nanolaivų“ – flotilei sukurti.

Tikslas yra pasiųsti į Kentauro alfą, esančią už 4,37 šviesmečio, šviesa varomus minierdvėlaivius, kurie bus ne didesni už mobilųjį telefoną.

Apskaičiuota, kad ta žvaigždžių sistema būtų pasiekta per maždaug 20 metų nuo starto, o ne per 30 tūkst. metų, kurių prireiktų, jei tektų naudotis greičiausiu šiandienos erdvėlaiviu.

„Kosminės kelionės, kokias jas žinome, yra lėtos. Kaip mums keliauti greičiau ir nukeliauti toliau? Kaip mums padaryti šį didžiulį šuolį?“ – per spaudos konferenciją Manhatane kalbėjo J.Milneris, kuris planuoja iš pradžių šiam projektui skirti 100 mln. dolerių.

„Pirmą kartą per istoriją galime daugiau, nei vien tik žiūrėti į žvaigždes. Iš tiesų galime jas pasiekti“, – pridūrė 54 metų rusų filantropas, kurio turtą „Forbes“ vertina 2,9 mlrd. dolerių.

„Atėjo laikas pradėti kitą didelį žmonijos istorijos šuolį“, – sakė jis.

„Tarpžvaigždinis burlaivis“

J.Milneris, vienas iš pradinių „Facebook“ investuotojų, sakė, jog komanda viliasi superlengvą robotinį erdvėlaivį pasiųsti 60 tūkst. km per sekundę greičiu, kuris atitiktų maždaug 20 proc. šviesos greičio.

Būtų sukurtas didžiulis lazerio spindulių pluoštas, kuris stumtų tuos minizondus su mikroburėmis pasirinktos žvaigždės link. J.Milneris tai pavadino tarsi „tarpžvaigždiniu burlaiviu“.

„Breakthrough StarChip“ koncepcija yra pagrįsta technologijomis, kurios jau prieinamos arba, tikėtina, bus prieinamos netolimoje ateityje. Tačiau, kaip ir bet kurio erdvėlaivio paleidimo į Mėnulį atveju, yra didelių inžinerinių problemų, kurias reikia išspręsti“, – perspėjo J.Milneris.

S.Hawkingas pažymėjo: „Manau, mes unikalūs tuo, kad peržengiame savo ribas“.

J.Milneris sakė, kad projektui skirs 100 mln. dolerių iš savo kišenės. Iš viso projektui visiškai realizuoti gali prireikti 10 mlrd. dolerių.

„Labai aišku, kad tai – nepelno iniciatyva“, – pajuokavo jis ir pripažino, kad sėmės tikimybė ir galutinė kaina nėra aiškios.

J.Milneris, S.Hawkingas ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas (Markas Zukerbergas) dirbs projekto valdyboje.

Gyvybės paieškos

Komanda dėl šio projekto dirba jau metus, sakė J.Milneris.

Pradiniai tyrimo rezultatai rodo, kad didžiuliam lazerio spindulių pluoštui reikėtų maždaug 100 gigavatų energijos – panašiai tiek, kiek reikia daugkartiniam erdvėlaiviui paleisti, sakė Harvardo universiteto profesorius ir projekto narys Avi Loebas (Avis Lebas).

„Kai yra vizija tokiam didžiam projektui kaip šis, visai kaip vizija, kurią JFK turėjo 7-ajame dešimtmetyje, ji pakelia daug užsklandų“, – sakė A.Loebas, paminėdamas buvusį JAV prezidentą Johną F.Kennedy (Džoną F.Kenedį), kurio vizija buvo žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje.

J.Milneris ir S.Hawkingas drauge yra dirbę ir anksčiau.

Pernai liepą S.Hawkingas pradėjo protingos nežemiškos gyvybės didelio masto paiešką pagal 100 mln. dolerių vertės, 10 metų trukmės, J.Milnerio finansuojamą projektą.

J.Milneris tuo metu sakė, kad iniciatyva „Breakthrough Listen“ bus intensyviausia visų laikų mokslinė nežemiškų civilizacijų ženklų paieška.

Šiam projektui, pasak vykdytojų, bus panaudoti vieni didžiausių teleskopų Žemėje, jo metu radijo ir lazerio signalų bus dairomasi daug toliau Visatoje.

Tarp misijos į Kentauro alfą tikslų taip pat yra nežemiškos gyvybės ženklų paieška, sakė A.Loebas.

O į ką galėtų būti panašios tos gyvos būtybės?

„Sprendžiant iš (dramatiškos JAV prezidento) rinkimų kampanijos, tikrai ne į mus“, – pajuokavo S.Hawkingas, kuris yra prikaustytas prie invalido vežimėlio ir bendravimui naudojasi kompiuterizuota balso sistema.