Vaizdai, galintys atrodyti kaip antiutopinė darbovietės vizija, Švedijos startuolių centre „Epicenter“ jau tapo beveik kasdienybe. Ši kompanija siūlo centro darbuotojams ir startuolių kūrėjams įsidėti ryžio grūdelio dydžio lustus, atstojančius darbo pažymėjimą – vienu rankos mostu galima atidarinėti duris, valdyti spausdintuvus ar nusipirkti gėrimą.

Šios injekcijos tapo tokios populiarios, kad „Epicenter“ darbuotojai rengia vakarėlius pasiryžusiems įsidėti lustus kolegoms.

„Manau, didžiausias jų privalumas yra patogumas“, – sakė vienas iš „Epicenter“ įkūrėjų ir vykdomasis jo direktorius Patrickas Mestertonas (Patrikas Mestertonas). Jis pademonstravo, kaip veikia mikroschema, vienu mostelėjimu atidaręs duris. „Ji paprasčiausiai pakeičia daugelį dalykų, kuriuos turite, kitus komunikacijos prietaisus – kreditines korteles ar raktus“, – sakė jis.

Pati technologija nėra nauja. Tokios mikroschemos naudojamos žymėti naminius gyvūnėlius. Įvairios kompanijos jomis naudojasi sekdamos savo siuntinius. Visgi tokios mikroschemos dar niekada nebuvo naudojamos masiškai žymėti darbuotojus. „Epicenter“ ir kelios kitos kompanijos yra pirmosios, sumaniusios plačiai naudoti mikroschemas.

Leidžia rinkti informaciją

Visgi, kaip ir visos naujausios technologijos, šie lustai kelia klausimų dėl saugumo ir privatumo. Pažymima, kad jie yra biologiškai saugūs, bet kai kurios savybės atrodo mažiau patrauklios.

Be kita ko, mikroschemos leidžia rinkti informaciją apie tai, kaip dažnai darbuotojas lankosi darbe arba ką perka. Kaip ir elektroniniai darbuotojų pažymėjimai ar išmanieji telefonai, jie renka tokią pačią informaciją, tačiau nuo mikroschemų darbuotojai negali taip paprastai atsiskirti.

„Žinoma, dėtis kažką į kūną yra gana didelis žingsnis. Iš pradžių ir man taip atrodė“, – sakė P. Mestertonas, prisiminęs iš pradžių jį kamavusias abejones dėl mikroschemos.

„Kita vertus, žmonės implantuoja į savo kūnus įvairius dalykus, tokius kaip širdies stimuliatoriai ir kiti širdies veiklą reguliuojantys įtaisai, – sakė jis. – Tai yra daug rimtesni dalykai nei nedidelė mikroschema, kuri iš tikrųjų gali komunikuoti su įrenginiais.“

„Epicenter“, kuriame yra įsikūrusios daugiau kaip 100 kompanijų ir dirba apie 2 tūkst. žmonių, pradėjo implantuoti mikroschemas savo darbuotojams 2015-ųjų sausį. Dabar jas turi apie 150 darbuotojų.

Tokias mikroschemas savo darbuotojams siūlo ir viena kompanija Belgijoje. Be to, pasaulyje pastaraisiais metais atsirado ir atskirų atvejų, kai technologijų entuziastai nusprendžia jas išbandyti.

Šios nedidelės mikroschemos naudoja artimojo lauko komunikacijos technologiją (Near Field Communication, NFC). Ji taip pat naudojama kreditinėse kortelėse bei mobiliųjų atsiskaitymų sistemose.

Įrenginiu sužadinus tokį lustą elektromagnetinėmis bangomis kelių centimetrų atstumu, perduodamas nedidelis informacijos kiekis. Mikroschemos yra „pasyvios“ – tai reiškia, kad jose įrašyta informaciją, kurią gali nuskaityti kiti įrenginiai, tačiau jos nuskaityti negali.

Stokholme įsikūrusio Karolio instituto mikrobiologas Benas Libbertonas (Benas Libertonas) sakė, kad iš tokių mikroschemų, esančių žmogaus kūne, programišiai gali išgauti daugybę informacijos. Be to, tobulėjant mikroschemoms etinių dilemų vis daugės.

„Informacija, kurią įmanoma išgauti iš įterptos jūsų kūne mikroschemos, smarkiai skiriasi nuo duomenų, kurią galima gauti iš jūsų išmaniojo telefono, – sakė jis. – Iš esmės, galėtumėte gauti informacijos apie savo sveikatą, galėtumėte gauti informacijos apie jūsų buvimo vietą, kaip dažnai dirbate, kaip ilgai dirbate, ar darote pertraukas, kad nueitumėte į tualetą ir panašiai.“

B. Libbertonas sakė, kad jei yra renkami tokie duomenys, didžiausias klausimas yra, kas su jais daroma bei kas ir kokiu tikslu jais naudojasi.

Žingsnis į ateitį?

Visgi kol kas „Epicenter“ „kiborgų“ grupė neatrodo dėl to sunerimusi.

„Žmonės manęs klausia: „Ar tu turi mikroschemą?“, ir aš sakau: „Taip, o kodėl ne?“ – sakė 47-erių metų „Epicenter“ darbo su klientais vadovas Fredricas Kaijseris (Fredrikas Kaiseris).

„Ir tada jie pradeda nervintis dėl privatumo problemų, ką tai reiškia ir taip toliau. Na, o man tai reiškia tik tai, kad mėgstu išbandyti naujus dalykus, ir tiesiog vertinu tai kaip priemonę, ką ji galėtų atnešti ateičiai“, – pareiškė jis.

Šios mikroschemos tarp „Epicenter“ darbuotojų tapo tokios populiarios, kad kas mėnesį jie rengia vakarėlius, kurių dalyviams šie įrenginiai implantuojami nemokamai.

Tai reiškia, kad tame centre gana dažnai lankosi implantacijos operacijas atliekantis Jowanas Osterlundas (Jovanas Osterlundas) iš „Biohax Sweden“, vadinantis save „kūno programišiumi“.

Jis iš anksto paruoštais švirkštais implantuoja žmonėms mikroschemas į mėsingą delno dalį šalia nykščio. Visa operacija tetrunka kelias sekundes, o lustus įsidėti pasiryžę asmenys labai retai skundžiasi skausmu ar kraujavimu. „Kitas elektronikos žingsnis – patekti į kūną“, – pareiškė jis.

25-erių metų Sandra Haglof, dirbanti renginius organizuojančioje kompanijoje „Eventomatic“, kuri yra įsikūrusi „Epicenter“, anksčiau jau yra tris kartus vėrusis auskarus, taigi jos kairioji ranka tik truputį suvirpa, kai J. Osterlundas implantuoja į ją mažytį lustą.

„Noriu būti dalimi ateities“, – nusijuokė ji.