Europos kosmoso ekspertai penktadienį pranešė sėkmingai „pažadinę“ šaldytuvo dydžio kibernetinį zondą, turintį tapti pirmuoju kosminiu aparatu, nutūpsiančiu ant kometos branduolio paviršiaus.

100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ buvo pažadintas po ilgiau nei trejus metus trukusios hibernacijos, pradedant svarbiausią etapą milijardą JAV dolerių kainavusioje misijoje, startavusioje prieš daugiau kaip dešimtmetį.

Paryžiuje įsikūręs Prancūzijos nacionalinis kosmoso studijų centras (CNES) nurodė, kad „Philae“ užmezgė ryšį su Žeme ir kad „pirminis signalas gautas penktadienį 15 val. (vietos, 16 val. Lietuvos) laiku misijos valdymo centre Kelne, Vokietijoje“.

Šio roboto misijai skirtoje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ rašoma: „Mano operatoriai sako, kad mano būklė gera po 39 mėnesių hibernacijos.“

„Mano naujoji programinė įranga buvo persiųsta nepriekaištingai. Dabar truputį pailsėsiu! Greitai vėl su jumis pasikalbėsiu“, – sakoma žinutėje.

Nusileidimo modulį neša nepilotuojamas aparatas „Rosetta“, kuris ateinančią vasarą atliks istorinį priartėjimą prie Čuriumovo-Gerasimenkos kometos 67P, šiuo metu skriejančios už 650 mln. kilometrų nuo Žemės.

Lapkritį nusileidimo modulis „Philae“ nutūps ant kometos paviršiaus ir prisitvirtins prie jo inkaru, prieš pradėdamas dulkių prisotinto ledo tyrimus, naudodamas dešimties mokslinių instrumentų rinkinį.

Kometos skrieja elipsinėmis orbitomis aplink Saulę, o joms priartėjus prie centrinio šviesulio, ledas paviršiuje pradeda garuoti, sudarydamas įspūdingas dujų ir dulkių uodegas.

Per žmonijos istoriją stebėti tokie dramatiški dangaus reiškiniai tapo pagrindu daugeliui legendų, kuriose šios Saulės sistemos klajūnės laikomos pranašingais ženklais, skelbiančiais artėjantį badą arba karus.

Tačiau kosmologai šiuos dangaus kūnus laiko tiesiog ledo ir dujų dariniais, padedančiais tirti Saulės sistemos susiformavimą prieš 4,5 mlrd. metų.

Daugelis mokslininkų mano, kad ant žemės kritusios kometos atgabeno pakankamai vandens, kad sudarytų vandenynus. Tikėtina, kad jose galėjo būti ir sudėtingos sandoros molekulių, kurios galėjo padėti atsirasti gyvybei mūsų planetoje.