Naujas tyrimas verčia abejoti 2011 m. Nobelio premija. Mokslininkai teigia, kad tamsioji energija silpnėja, o visatos plėtimasis lėtėja. Mūsų visatai gresia ne „Didysis užšalimas“, o „Didysis kolapsas“. Apie tai praneša „Universe Space Tech“.

Dešimtmečius mokslininkai turėjo įrodymų, kad mūsų visata ne tik plečiasi, bet ir daro tai nuolatiniu pagreičiu. Šis paslaptingas poveikis buvo paaiškintas nežinoma tamsiąja energija – koncepcija, už kurią 2011 m. buvo skirta Nobelio premija. Tačiau naujas tyrimas meta iššūkį šiai fundamentaliai teorijai.

Astrofizikų komanda, išanalizavusi duomenis iš 300 galaktikų, padarė išvadą, kad visatos plėtimasis gali ne greitėti, o pradėti lėtėti. Šis atradimas, paskelbtas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, prieštarauja nusistovėjusiam požiūriui į tamsiąją energiją.

„Jei mūsų rezultatai pasitvirtins, tai bus reikšmingas kosmologijos poslinkis nuo tamsiosios energijos atradimo prieš 27 metus“, – teigė tyrimo bendraautorius Young-Wook Lee iš Yonsei universiteto.

Pagrindinis tamsiosios energijos egzistavimo įrodymas visada buvo Ia tipo supernovos. Jų nuolatinis ryškumas leidžia tiksliai išmatuoti kosminius atstumus. Būtent blankesnių, nei tikėtasi, supernovų stebėjimai paskatino mokslininkus padaryti išvadą apie pagreitėjusį plėtimąsi.

Asociatyvi Pexels nuotr.

Tačiau naujas tyrimas atskleidė ryšį tarp šių žvaigždžių ryškumo ir jų motininių galaktikų amžiaus. Pasirodo, blankumas gali būti ne pagreičio požymis, o pačių žvaigždžių evoliucijos pasekmė. Tai reiškia, kad mūsų „standartinės žvakės“ vis dėlto gali būti ne tokios standartinės, todėl abejojama visais preliminariais skaičiavimais.

Lee komanda visiškai neneigia tamsiosios energijos egzistavimo. Mokslininkai teigia, kad ši jėga, laikui bėgant, gali vystytis ir silpnėti. Šią idėją patvirtina kitas didelio masto tyrimas – „Dark Energy Spectroscopic Instrument“ (DESI).

Naujas visatos likimas

Jei tamsioji energija iš tiesų silpnėja, tai radikaliai pakeičia mūsų prognozes apie pasaulio pabaigą.

Pagal senąją teoriją, mūsų laukė arba „Didysis plyšys“ (nuolatinis pagreitis plėšia kosmosą), arba „Didysis užšalimas“ (visata be galo plečiasi ir vėsta).

Naujoji teorija siūlo dramatiškesnį scenarijų – „Didįjį kolapsą“. Jei tamsioji energija susilpnės, gravitacija ims dominuoti, ir visata pradės trauktis, galiausiai pavirsdama į singuliarumą. 

„Užuot Didžiojo plyšio, dabar galimas Didysis kolapsas“, – aiškino Li.

Šiuo metu mokslininkai laukia naujų duomenų iš „Vira Rubin“ observatorijos, kurie leis jiems išanalizuoti 20 tūkst. galaktikų. Šis tyrimas pagaliau galėtų patvirtinti vieną didžiausių kosmoso paslapčių.

Primename, kad astronomai netoli juodosios skylės atrado „kosminį vandenyną“. Tai didžiausias vandens rezervuaras visatoje, kuriame yra 140 trilijonų kartų daugiau vandens nei visuose mūsų planetos vandenynuose kartu sudėjus. Tai – vandens garų debesis, supantis tolimą kvazarą, įrodantis vandens egzistavimą ankstyvojoje visatoje.