Mokslininkai atrado vilna apaugusių mamutų genetines mutacijas, kurios padėjo išgyventi dideliame šaltyje.

Žurnale „Nature Genetics“ rašoma, kad mokslininkai šią mutaciją atrado „atgaivinę“ mamutų kraujo baltymą. Šis baltymas (žinomas kaip hemoglobinas) randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Čia jis prisijungia deguonį ir jį perneša.

Mokslininkų komanda nustatė, kad genetiškai prisitaikiusių mamutų hemoglobinas perduodavo deguonį į kūną netgi esant žemai temperatūrai. O įprastai šaltis sumažina hemoglobino gebėjimą perduoti deguonį į kūno audinius.

Hemoglobino seka buvo nustatyta iš trijų Sibiro mamutų, kurie dešimtis tūkstančių metų išsilaikė amžinajame įšale, DNR. Mamutų DNR sekos buvo paverstos RNR (į DNR panaši molekulė, svarbiausia gaminant baltymus) ir įterptos į „E. coli“ bakteriją, kuri tiksliai atgamino mamuto baltymą.

„Jei būtų galima grįžti laiku atgal ir paimti tikro mamuto kraujo mėginį, jo hemoglobino molekulės niekuo nesiskirtų nuo tų, kurias pagamino „E. coli“ bakterija“, – sako bendraautoris Kevinas Campbellas iš Kanados Manitoba universiteto.

Mokslininkai ištyrė „atgaivintus“ mamutų baltymus ir aptiko tris ryškius hemoglobino sekos pokyčius, dėl kurių mamutų kraujas galėjo perduoti deguonį ląstelėms netgi esant labai žemai temperatūrai. Dabar gyvenančių dramblių hemoglobinas to padaryti negali.

„Kaip nuostabu atkurti išnykusios rūšies sudėtinį baltymą ir atrasti svarbius pokyčius, kurių neturi nė viena dabar gyvenanti rūšis“, – džiaugiasi bendraautoris, Adelaidės universiteto Australijos senovinės DNR centro direktorius Alanas Cooperis.

Vilna apaugusių mamutų ir šiuolaikinių dramblių protėviai yra kilę iš ekvatorinės Afrikos.

Tačiau prieš 1,2–2 milijonus metų mamutų šeimos atstovai migravo į poliarines sritis.

Žurnalo „Nature Genetics“ straipsnyje mokslininkai teigia, kad šis genetinis prisitaikymas buvo lemiamas faktorius, leidęs mamutų protėviams Pleistoceno epochoje užimti naujas, šaltesnes teritorijas.