Pereiti į pagrindinį turinį

Neteisingai padaryto gręžinio pasekmės: išdžiūvę šuliniai, smegduobės

Neteisingai padaryto gręžinio pasekmės: išdžiūvę šuliniai, smegduobės
Neteisingai padaryto gręžinio pasekmės: išdžiūvę šuliniai, smegduobės / Artūro Morozovo nuotr.

Aukštadvaryje prieš ketverius metus vieno naujakurių iniciatyva Verknės slėnyje padarytas gręžinys dar ir šiandien neduoda ramybės viso miestelio gyventojams. Dėl pažeistos požeminio vandens gyslos kiekvieną valandą tiesiai į upę iškliokia 80 kubinių metrų nepanaudoto gėlo vandens, 18 gyventojų šuliniai išdžiūvę, o gręžinio teritorijos kaimynystėje atsivėrusios jau keturios smegduobės. Ekspertai sako, kad nieko nedaryti reikštų sulaukti katastrofos.

„Požeminiai vandenys nutraukė visą paviršinį vandens sluoksnį ir jau liečia giluminius klodus“, - taip susidariusią nepataisomą katastrofinę situaciją nupasakojo šiuo metu atostogaujanti Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.

Gėlą vandenį išstūmė gręžiniai

Trakų rajono savivaldybei priklausantis ežerų apsuptas ir kurortinio miestelio statuso siekiantis Aukštadvaris su gręžinių problema kovoja nuo 2008 metų vasaros. Įmonei „Trakų vandenys“ priklausančioje Aukštadvario nuotėkų valykloje tų rugpjūtį buvo numatyta atlikti šio statinio zondavimo darbus. Bendrovei „Kelprojektas“ išgręžus 13,6 metro gylio gręžinį, jau kitą dieną čia ėmė trykšti fontanas, kuris dabar jau nekelia grėsmės gyventojams ir yra gerokai „apramintas“ – pila tik kaip iš stiklinės.

Daugiausiai bėdos tų metų spalį Aukštadvaryje pridarė miestelio naujakurys, kuriam „Trakų vandenys“ nurodė, jog planuojamoje namą statyti vietoje vandentiekio tinklų nėra, tad savivaldybės administracijai rekomendavo leisti pastarajam įsirengti gręžinį. Galimybės prisijungti prie miestelio vandentiekio ši slėnyje esanti valda neturėjo. Darbus atliko UAB „Eldeiromas“, o iš padaryto 12 metrų gylio gręžinio išsiveržė dar ir šiandien aukštadvariečiams ramiai miegoti neleidžianti srovė.

„Neatsargiai darant pastarąjį požeminį vandens gręžinį buvo pažeista požeminio vandens gysla, kuri jau ketverius metus dieną naktį „fontanuoja“ ir nunešė dalį kranto. Kiekvieną valandą į Verknę išbėga 80 – 120 kubinių metrų gėlo vandens. Kreipėmės daugybę kartų ir į gręžinio užsakovus, ir į rangovus, ir gręžinį gręžusią įmonę. Šiuo metu bendrauju su geologais, o pakeisti nieko jau nebegalima, – ypatingą situaciją apžvelgė Aukštadvario seniūnė, pridurdama, – Bendrovė dar bandė vandenį suvaldyti, darė žemių sampilus, namų valdoje paklojo į upę vedantį vandentiekio vamzdį“.

„Trakų vandenų“ vyriausiojo inžinieriaus Kęstučio Venzlausko teigimu, normaliame gręžinyje vanduo „nefontanuoja“: „Įstatai siurblį ir pasijungi, o vanduo laikosi tam tikrame lygyje ir tiek. Padarai gręžinio galvutę, pastatai sklendes, kitą įrangą ir eksploatuoji. Šiuo atveju gręžinys buvo įrengtas pakalnėje, o pats miestelis – ant kalno. Taigi, slėgis spaudžia. Atsiranda spūdis, kuris išstumia vandenį. Kai nebuvo kiaurymės, vanduo vis tiek tekėdavo į upę, bet per prievartą, per gruntą, kuris jį stabdė – molį, riedulius. Atsiradus kiaurymei jis srūva ten, kur lengviau. Lietuvoje tai ne pirmas atvejis, to nesuvaldysi – gamta“.

„Dabar šuliniai kaip vaiduokliai stovi, nors bulves juose laikyk – jie visiškai sausi. Katastrofinė situacija, kadangi požeminiai vandenys nutraukė visą paviršinį vandens sluoksnį ir jau liečia net giluminius vandenis, o miestelis juk ant kalno – Aukštadvaris“, - apmaudo neslėpė moteris.

Per minėtą laikotarpį išdžiuvo 18 Aukštadvario miestelio gyventojų šulinių. Žmonės, nuo seno turėję savo kiemuose šulinius, seniūnės teigimu, išgyvena moralinę žalą ir skriaudą. Visgi, „Trakų vandenų“ atstovų teigimu, dauguma šių žmonių turi galimybę prisijungti prie centralizuotų tinklų, tačiau nenori, o laukia kol bendrovė ištaisys susidariusią problemą.

„Galima problemą spręsti žmonėms nemokamai padarant vandentiekio tinklų įvadus, kai kur esamus 50-tukų tinklus perkloti į normalų šiuolaikišką vamzdyną ir sutvarkyti žiedinę tinklų sistemą, kurios Aukštadvaryje nėra. Tam reikia lėšų, kurių savivaldybė neturi, mes neturim, o seniūnė reikalauja, kad darytume. Savivaldybė nepajėgi išspręsti gręžinio bėdos ir nepajėgi skirti pinigų šiai ekstremaliai situacijai. Reikia Aplinkos ministerijos ir valstybės paramos“, - esamą problemą įvardino vyr. inžinierius K. Venzlauskas.

Dabar Verknės senvagėje padaugėjo smėlio sąnašų, nes viskas, kas išplaunama iš atsiveriančių smegduobių, suteka į upę. Gyventojai pastebėjo, kad pradėjęs „fontanuoti“ labai purvinas vanduo skelbia apie kaimynystėje naujai atsivėrusią įgriuvą. Per ketverius metus buvo atsivėrusios jau keturios. Esą pradžioje jos būna siauros ir primena gilų gręžinį, o tada jau išplatėja ir įgriūva. Šalia esančio namo šeimininkai kieme išbetonavo sutvirtinimus, baimindamiesi duobių ir prie savo durų.

Galbūt jau po naujų hidrologinių tyrimų paaiškės seniai svarstytas būdas panaudoti į Verknę plūstantį „fontanuojantį“ vandenį – nutiesti vandentiekį iš naujakurio kiemo į miestelio gyventojų butus. „Trakų vandenų“ atstovas galimybę panaudoti srūvantį gręžinį kaip vandentiekio tinklą vertina skeptiškiau. Esą vanduo bėga pilkas, vadinasi neša nuosėdas ir dar įrengtas privačioje valdoje. Norint įrengti gręžinį, pirmiausia reikia suvaldyti esamą situaciją. Aukštadvario seniūnės teigimu, čia iškliokia tiek vandens, kad šioje vietoje galima būtų statyti net ir naują hidroelektrinę.„Dabar vanduo pakeitė kryptį, bėga iš kitur. Sunku pasakyti jo kryptį po savaitės ar mėnesio. Taigi, jo panaudoti neišeina“, - aiškino vyr. inžinierius.

Vandentiekio tvarkymui – didžiulės lėšos

Aukštadvario seniūnijoje yra labai daug savitakinių vandentiekio tinklų, kurie nuvesti per privačias namų valdas senais plonais vamzdžiais, todėl užlūžta. Seniūnės teigimu, kai miestelio gyventojai ima naudoti daugiau vandens, galutinis Skrebės kvartalas negali gauti normalaus vandens kiekio, o dėl to genda automatinės skalbyklės, gyventojai negali pasinaudoti reikiamais patogumais.

Darbai Aukštadvaryje numatyti pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Trakų rajone“.

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Vandenų projektų skyriaus vedėjo pavaduotojo Vido Stašausko teigimu, tarp APVA ir projekto vykdytojo „Trakų vandenų“ pasirašytoje sutartyje numatyta pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus Trakų rajone, vėliau pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei rekonstruoti nuotekų valyklą Aukštadvaryje ir pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei naujas nuotekų valyklas Paluknyje ir Onuškyje.

„Siekiant įgyvendinti numatytas veiklas, buvo organizuoti du viešieji pirkimai. Abu jie buvo nutraukti: pirmasis – viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu, antrasis – paaiškėjus, nenumatytoms aplinkybėms, kad esant nurodytoms nuotekų išvalymo sąlygoms regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduos leidimo statyboms, – susiklosčiusią padėtį aiškino V. Stašauskas, pridurdamas. – Šiuo metu tikslinamos pirkimo sąlygos, išskiriant Onuškį. 

Pirkimas atlikti rangos darbus artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo. Projekto finansavimas nėra sustabdytas, tiesiog šiuo metu projekto veiklos neįgyvendinamos, kadangi projekto vykdytojas dar neparinko rangovų atlikti statybos darbus“.

„Trakų vandenų“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Zenonas Matonis pasakojo, kad vandentiekis Aukštadvaryje klotas polietileniniais vamzdžiais dar tarybiniais laikais „Aukštadvario tarybinio ūkio“. Esą dabar iš europinių lėšų pagal vykdomą Nemuno aukštupio baseino investicinį projektą bus perklojami, rekonstruojami nusidėvėję Skrebės, Vievio ir Technikumo gatvių vandentiekio ir nuotėkų tinklai. 

Vyr. inžinieriaus K. Venzlausko teigimu, šie vamzdžiai gaminti vandentiekio klojimui į fermas, taigi tiekti ne maisto produktų gamybai skirtą, techninį vandenį. Kadangi cinkuotų vamzdžių nebuvo, tai ir gyventojams kloti tie patys 50-tukai. Pastarieji koją pakišo ir minėtam naujakuriui, kuriam seniūnijos gyventojai būtų sutikę leisti pratęsti vandentiekio vamzdyną, jei pačius juos pasiekianti vandentiekio trasa būtų pakeista 100-uko vamzdžiais.„Tokio diametro vamzdžiai poreikių netenkina, jie nekokybiški, pakloti per privačias valdas, be tinkamos dokumentacijos, tik valdybos sutarimu. Viskas lyg ir būdavo teisėta, tačiau nebuvo juos įteisinančių tinklo išpildomųjų nuotraukų. Tik žinoma, kad tinklas iš taško A pasiekia tašką B, tačiau kokiais vingiais, galima tik spėlioti. Tokie vamzdynai iš privačių teritorijų turėtų būti iškelti į gatvę su įvadu į privačią valdą. Tinklai gali likti ir gyventojų valdose, tačiau tik jei įteisinti ir jiems nustatytas servitutas“, - paaiškino „Trakų vandenų“ darbuotojas. Esą dabar, pasikeitus gyvenimo kultūrai, vandens suvartojama daugiau. Jei anksčiau užtekdavo dviejų kibirų per dieną ir kartą per savaitę žmonės nueidavo į pirtį, tai dabar ne. Lietuvis per dieną vidutiniškai suvartoja 80 litrų, o daliai europiečių jau ir 200 litrų reikia.

Pagrindinėje Vilniaus gatvėje vandentiekio ir buitinių nuotėkų tinklai renovuoti dar 2003 m., kai Aukštadvario bendruomenė laimėjo ES „Sapard“ projektą, kurio dėka į miestelio vandentiekio ir nuotėkų tinklus iš viso investuota 760 tūkstančių litų. Tai padėjo sutvarkyti visą magistralinę Vilniaus ir gretimas Pušyno ir Navos gatves.

„Jau 5 metai šis bendruomenės tinklas „Trakų vandenų“ prižiūrimas ir eksploatuojamas nemokamai, o visi kiti tinklai mūsų. Pagal fondo taisykles, 5 metus bendruomenė jo perduoti niekam negali,“ – teigė K. Venzlauskas.Bendrovės administruojamoje vandenvietėje vandens kiekis nesenka, tačiau Aukštadvario seniūnės teigimu, grunte esantis durpių sluoksnis yra nuolat plaunamas ir patenka į vamzdynus ir taip blogina vandens kokybę. Vanduo įgavęs supuvusio kiaušinio kvapą. Šiai priežasčiai nustatyti atliktas vandenvietės hidrogeologinis vertinimas. Problemai Trakų rajono savivaldybė prieš kelis metus skyrė 70 tūkstančių litų ir padarė naują gręžinį, šiemet vėl numatytas dar vienas už 100 tūkstančių. K. Venzlausko teigimu, už šią sumą reikia įrengti ne tik gręžinį, bet ir pakloti tinklus ir prijungti gręžinį prie sistemos. Taip pat esą kainuoja topografija, projektas, gręžinys, siurblys, kamera, armatūra, vamzdynai. Jei dalį lėšų pavyks sutaupyti, bus dar kur juos panaudoti, o dabar visa gyvenvietė gyvena su vienu gręžiniu. Neveikiantį gręžinį dar reikės užtamponuoti, kadangi darant naują, senus reikia tamponuoti. Kitaip per senuosius gali pasklisti tarša, o jos privalu išvengti. „Trakų vandenų“ atstovas vylėsi, kad po naujo gręžinio įrengimo padėtis seniūnijoje pagerės.

„Jei sutaupysime dalį iš numatytų lėšų, galėsime bent jau susimokėti už hidrologijos tyrimų studiją, o gal liks ir darbams atlikti“, - tikino Z. Matonis. Esą Trakų rajono savivaldybė planuoja užsakyti hidrologinius požeminio vandens sistemų tyrimus, žiūrėti požeminį balansą. Bus nustatyta dabartinė būklė ir tai, kas miestelio laukia ateityje.

„Dar vienas planuojamas projektas – pastatyti vandens kokybės gerinimo filtrus – nugeležinimui. Ne tik dėl kiaušinio kvapo, kuris atsiranda pradėjus didėti organinių medžiagų kiekiui. Iš kur jos, pasakytų tik monitoringas, kuris turi būti vykdomas ne tik vandenvietėje, bet ir fontanuojančiam gręžiniui. Stebėti reikia ir vienur ir kitur. Kokia vandens ten kokybė, kokie srautai. Kad tiektume kokybišką vandenį, reikia gręžinio, gerų filtrų ir gerų tinklų,“ – teigė K. Venzlauskas.Aukštadvario vandenvalos įrengimai aptarnauja kaimo turizmo sodybas, aplinkines gyvenvietes ir Aukštadvaryje prie nuotėkų kanalizacijos neprisijungusias sodybas. Šie įrengimai jau atgyvenę, o dumblui džiovinti sąlygų nėra.

Hidrologų verdiktas nulems miestelio ateitį

Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto ekologo Jono Kriaučiūno teigimu, savivaldybė jau gavo Valstybinės geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus pasiūlymą dėl požeminio vandens tyrimo ir galimų pasekmių įvertinimo matematinio modelio sudarymo, atsieisiančio 40 tūkstančių litų. Esą hidrologai, ką galėjo, tą padarė, išvadas pateikė, o dabar jų pagrindu bus atliekami kiti tyrinėjimai.

„Svarstome, kaip elgtis su spūdiniu gręžiniu. Nieko nedaryti reikštų sulaukti katastrofos. Būtina atlikti pakartotinius hidrologinius tyrinėjimus, reikia atlikti hidrodinaminį grunto spūdinio vandens situacijos patikslinimą ir sudaryti žemėlapius, viso Aukštadvario apylinkių požeminio vandens migracijos matematinį modelį ir apsispręsti, kaip toliau veikti. Hidrologai turi pasiūlyti, ar kokį prūdą, upelį daryti, atsakyti kuo ši situacija gresia“, - rajono savivaldybės planus vardino J. Kriaučiūnas, pridurdamas, kad Valstybinė geologijos tarnyba tyrinėjimus buvo atlikusi ir po gręžinių išsiveržimo, 2008 metų lapkričio-gruodžio mėnesį, tačiau šie tyrimai esą dėl Aukštadvaryje susiklosčiusios situacijos aiškiai nepakankami.

Ekologo teigimu, už padarytą žalą Aukštadvario seniūnijai pirmiausia turėtų atsakyti tie, kas gręžė, ir tie, kas gręžinį užsakinėjo: „Kodėl Trakų rajono savivaldybė turi sukti galvą iš kur gauti 40 tūkstančių litų hidrologiniams tyrimams? Tiek laiko prisiposėdžiavom jau dėl šios visai gyvenvietei sukeltos problemos. Nepaliksim šitaip to reikalo – jei pinigus išleisim, tai ir atsiimsime – prašysime savivaldybės teisininko, kad kreiptųsi į teismą dėl lėšų išieškojimo“.

Aukštadvaris nemiega

Aukštadvario apylinkės vienos iš gražiausių Trakų rajone. Dalis seniūnijos priklauso Aukštadvario regioniniam parkui. Seniūnija vilioja ir žavi savo nesuskaičiuojamais ežerais, tyrais šaltiniais, 40 metrų gylio Velnio duobe, poeto E.Mickevičiaus ąžuolu, kartuvių kalnu ir Lavoriškių kalva. Aukštadvario seniūnijoje yra 110 kaimų, 5 gyvenvietės ir Aukštadvario miestelis, kuriame gyvena 1050 asmenų.

„Siekiame kurortinio miestelio statuso. Mūsų gamta graži, turizmo taškų labai daug. Trukdis tik vienas – neturime gydyklos ar sanatorijos. Na, ir dar ramybės neduoda per miestelį einantis magistralinis kelias“, - teigė Aukštadvario seniūnė, pridurdama, kad su Aukštadvario dvaro paveldėtoju ir savininku bandė tartis dėl bendro, pusiau bendruomeninio projekto, tačiau susiderėti nepavyko.

Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius teigė visada pasisakantis už šalia esančio miestelio infrastruktūros kokybę, už pažangą ir taikias technologijas, saugias gamtai ir ją tausojančias.

„Šiemet ES Sanglaudos fondo lėšomis ko gero jau bus pradėta Aukštadvario istorinės aikštės rekonstrukcija, pagrindinėje Vilniaus gatvėje susitvarkyta lietaus kanalizacija, rekonstruotas pagrindinis magistralinis kelias, asfaltuotas kelias į Onuškio pusę. Daug jau dalykų įvyko. Ateityje norėtųsi dar geresnės kelių infrastruktūros. Tinklas yra pakankamas, tačiau kokybė netenkina“, - pasakojo čia negyvenantis, bet dirbantis V. Plegevičius.

Aukštadvario miestelio centrinė aikštė dabar primena vietą, lyg kadaise čia būtų stovėjusi degalinė, o dabar likusi tik cementuota danga su viduryje stovinčiu mediniu šuliniu. Šios vietos rekonstravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams taip pat vykdomas iš ES paramos 2007-2013 m.„Kadaise čia buvo senovinis grindinys, o dabar visur duobėtas asfaltas. Planuojame aikštę iškloti pilies trinkelių paviršiaus danga. Šulinys liks, taip pat bus įrengti suoliukai. Viduryje bus pėsčiųjų alėja, o aplinkui – ratu einanti gatvė. Taip išspręsime ir lietaus kanalizacijos problemą, kadangi viskas iki šiol tekėdavo tiesiai į gyventojų kiemus. Bandyta sujungti lietaus ir vandentiekio kanalizacija ir kartu nukreipti į valymo įrengimus, tačiau po liūties vanduo kanalizacijos šulinyje pakildavo tiek, kad kartu su fekalijomis imdavo veržtis į gyventojo kiemą“, - padėtį nupasakojo Aukštadvario seniūnė.

Pirmoji rajone seniūnija pasinaudojo ir „Leader“ programos lėšomis. Už gautus 300 tūkstančių litų tvarkomi bendruomenės namai, kurie įsikurs buvusios mokyklos patalpose. Susirinkusius į renginius čia šildys penki autonominiai židiniai, tad sienų be reikalo šildyti nereikės. Vėliau planuojama sutvarkyti aplinkinę erdvę – mokinių sodintą sodą, prūdą, stadioną – ir paversti ją miestelėnų švenčių, susitikimų vieta.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų