Apie plačiai paplitusius mitus, su kuriais tenka susidurti kasdieninėje veikloje, pasakoja „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas.

Pirmas mitas: Visa kava yra vienoda, skiriasi tik pakuotės.

Šis mitas stebina bene labiausiai. Iš tikrųjų kiekvienoje šalyje ar regione subrandinta kava pasižymi subtiliais, išlavintam skoniui atpažįstamais skirtumais bei aromato ypatumais. Kavos skonis ir aromatas priklauso nuo kilmės šalies, klimato, dirvožemio, apdirbimo metodų bei skrudinimo. Kokia kava bus geriama, priklauso nuo sumalamos kavos rūpumo, jos sąlyčio su vandeniu laiko bei vandens temperatūros paruošimo metu. Sunkiai tikėtina, tačiau net keleto laipsnių vandens temperatūros skirtumas lems ar tos pačios rūšies kava bus karti, rūgšti ar paruošus tinkamai atsiskleis tikrasis, apdirbimo kelyje sukurtas kavos aromatas.

Antras mitas: Espresso kavoje kofeino yra daugiau nei juodoje.

Kofeino kiekis kavoje priklauso nuo to, koks kiekis vandens turi sąlytį su ruošiama kava. Jei kiekis didesnis, kava bus labiau prisotinta kofeinu. Jei mažesnis vandens kiekis turės sąlytį su kava – kofeino bus ženkliai mažiau. Taigi dėl didelio vandens kiekio, sąveikaujančio su kava paruošimo metu, juodos kavos puodelyje kofeino rasime pastebimai daugiau.

Atsigėrus espresso kavos apimantis energijos antplūdis pasireiškia todėl, kad ši kava prisotinta dideliais kiekiais mineralų, kuriems greitai patekus į organizmą, pastarasis patiria mini šoką nuo jų pertekliaus. Kavos ekspertai net juokauja, kad espresso puodelyje galima rasti vos ne visus žinomus mineralus. Būtent todėl pagreitėja širdies darbas, atsiranda energijos perteklius bei stebimi kiti požymiai, dažnai sumaišomi su kofeino perdozavimu.

Trečias mitas: Kava, kuria prekiaujama Lietuvoje – skirta trečių šalių rinkoms.

Užsienyje tikrai galima rasti kavos pupelių pigesnėmis kainomis. Tokios kavos galima rasti ir Lietuvoje, tačiau kaip ir visur, atsiranda tikimybė, kad kaip ir kiekvienas pigus produktas – bus nekokybiškas. Stebina vis dar išsikerojusi nuostata, kad pigi prekė, kuria prekiaujama Lietuvoje yra mažiau patikima negu pigi prekė iš užsienio. Iš senesnių laikų vis dar išlikusi nuostata, kad „importinis daiktas“ yra geresnis. Kava, kuria prekiaujama Lietuvoje yra adekvati tai, kuria prekiaujama kitose šalyse, ir kaip visur yra prastesnių kavos mišinių, lygiai taip pat yra ir geresnių.

Ketvirtas mitas: Lietuviai prastai skrudina kavą.

„Pasitaiko, kad užsiminus, jog kava skrudinta vietoje, susiduriama su priešprieša. Teko girdėti, kad lietuviai skrudinti kavos nemoka ir net neturi tam tinkamos įrangos, o artimiausia vieta, kur „padoriai“ paskrudinama kava, yra Estija“. Dažniausiai tokios informacijos šaltinis būna „kažkas pasakojo“, juokauja „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas.

Realybė yra priešinga. Lietuvoje yra pakankamai daug gerų skrudintojų su gera technika. Kava, skrudinta Lietuvoje, prekiaujama ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Penktas mitas: Prekinis ženklas – kavos kokybės rodiklis.

Žmonės galvoja, kad populiarus kavos prekinis ženklas – kokybės garantas. Prekinis ženklas daugiausia papasakoja istoriją, o ne kavos savybes. Kavos skonis, kokybė priklauso nuo skrudinimo tipo, laiko, kiek paskrudinta kava stovi (pvz. sumaltos kavos kokybė krenta greičiau nei kavos pupelėse). Yra daug niuansų, kurių prekinis ženklas savo istorija nekompensuos. Renkantis kavą pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokia mišinio sudėtis, skonis švelnus ar stiprus, kava rūgšti ar karti.

Šeštas mitas: Arabika kavos pupelės lemia kavos stiprumą

Kavos stiprumas priklauso nuo to, kiek laiko kava turės sąlytį su vandeniu, kuo šis sąlyčio laikas ilgesnis, tuo kava tampa stipresnė. Kavos pupelių rūšis neturi nieko bendro su kavos stiprumu, ji lemia tik skonį.

Septintas mitas: Kavos kokybę nulemia brandinimo regionas.

„Kava iš regionų tikrai pasižymi skirtingais, specifiniais skoniais ir yra maloni gomuriui. Tačiau kavos kokybė priklauso ne tik nuo regionų. Kavos mišiniai taip pat būna itin aukštos kokybės ir plataus skonių spektro. Juose kava parenkama iš skirtingų regionų ir derinant skirtingų regionų, skirtingų skrudinimų derinius išgaunami subtilūs skoniai ir aromatai, pamaloninantys gomurį“, – pasakojimą užbaigia specialistas Aurimas Vainauskas.