Lietuvoje iškylų sezonas tik prasideda. O šiltesnio klimato kraštuose žmonės jomis gali džiaugtis kone visus metus. Atsižvelgiant į šalį, keičiasi ir iškylų krepšelis.

Persistengti nebūtina

Bendra taisyklė, vienijanti iškylų maistą, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jos būtų organizuojamos, – viskas turi būti paruošiama kuo paprasčiau. Juk ruošiatės ne iškilmingam pobūviui, kurio šeimininkų pareiga ar noras visus nustebinti, o tiesiog maloniai praleisti laiką su artimais žmonėmis.

Įmantrių patiekalų ruošti neverta – juk po kelionės plastikiniuose indeliuose ar folijoje jie vis tiek neatrodys taip, kaip iš pradžių. Ypač, jei važiuojate kur nors ilgiau ir prognozuojama šilta diena (kitu atveju kas norėtų iškylauti), pagalvokite, ar maistas nebus greitai gendantis.

Jei esate salotų gerbėjai, jų gamybą užbaikite iškylos vietoje. Atskirai pasiimkite daržoves, kitas sudedamąsias dalis, pasiruoškite padažą. Jį užpilkite prieš pat valgydami – kitaip salotos ne tik neatrodys gardžiai, bet ir praras pusę savo skonio. Beje, išdėliotą maistą iškylos vietoje tuo metu, kai jo nevalgysite, pridenkite – juk nenorite, kad jūsų skanieji užkandžiai būtų dar "pagardinti" bakterijomis.

Prancūzus valdo sumuštiniai

Tokiose didelėse šalyse kaip Prancūzija maisto gaminimo tradicijos labai priklauso ir nuo konkrečios vietovės. Korsikoje gyvenusi Dalia Dabašinskaitė pasakojo, kad ten rengti iškylas kur nors ant pievutės nelabai įprasta, nes žmonės dažniau mėgsta laiką leisti terasose. Jei jau susiruošia iškylauti – keliauja į paplūdimius. Tuomet į kelionės krepšelius kraunami įvairūs sumuštiniai arba vadinamieji užkandžiai tapas.

"Vienas labai paprastas ir populiarus variantas. Paimi ilgą prancūzišką batoną, perpjauni per pusę, tepi sviestą, dedi vytinto kumpio, sūrio, apšlakstai alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu, suvynioji ir nešiesi. Prancūzai tokius sumuštinius valgo ir laižosi", – juokėsi gyvenimą Prancūzijoje prisiminusi moteris. Dabar ji prancūziško maisto paslaptimis dalijasi su lietuviais – ruošia maistą vakarėliams, "Facebooko" tinkle sukūrusi profilį "Prancūziškas maistas namuose" platina šios šalies virtuvės receptus.

Kitas variantas – paimkite kokios nors minkštos duonos, geriausia – čiabatos. Perpjaukite, išimkite jos vidų. Tada pasidarykite salotų. "Sumaišykite, pavyzdžiui, mėlynuosius svogūnus, pomidorus, bazilikus, tuną su šiek tiek alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto. Tuomet visą tą mišinį dėkite į išskobtą duoną ir uždenkite likusia duonos dalimi. Taip pasigaminsite populiarų užkandį, vadinamą "Pan-bagnat", – siūlė D.Dabašinskaitė.

Užkandžiai tapas paprastai kildinami iš Ispanijos, tačiau juos mėgsta ir prancūzai. "Pirmiausia reikia pasigamini tokią miltinę sviestinę tešlą. Pasipili miltus, uždedi gabaliukais supjaustytą sviestą, įdedi žiupsnelį druskos ir, jei reikia, įpili šiek tiek vandens. Tuomet gerai išminkai ir ant tokios tešlos gabaliukų gali dėti bet ką, kas tau patinka – rūkytą kumpį, sūrį, bet ką. Paskui dar užpili kartu suplaktus grietinėlę, tarkuotą sūrį ir kiaušinį. Viską kiši į orkaitę ir kepi apie 40 minučių", – idėją iškylai siūlė prancūziškos virtuvės gerbėja.

Britų iškylavimo ypatumai

Nors BBC portale išspausdintame straipsnyje rašoma, kad iškylos visada buvo Didžiosios Britanijos tradiciška vasaros pramoga, šešerius metus šioje šalyje gyvenanti Lina Jankauskaitė tikina to nepastebėjusi. "Man kaip tik labai gaila, kad britai neturi tokios tradicijos. Man čia labai trūksta tokių iškylų kaip Lietuvoje, kai susiruoši šašlykus, sumuštinius ir išvažiuoji kur nors į gamtą. Kai kurie čia važiuoja į gamtą, bet tiesiog šiaip pasivaikščioti, pasižvalgyti", – pasakojo ji.

Mergina prisiminė, kad jai vasarą svečiuojantis pas britų šeimą ir pasiūlius valgyti lauke, nes ten stovėjo didžiulė pavėsinė, ji liko nesuprasta. "Man pasakė, kad jie turi trijų kambarių namą, kur tikrai yra užtektinai vietos, todėl nėra jokio reikalo valgyti lauke, kur gali sukąsti visokie vabzdžiai. Ir tai nėra išimtis. Beveik visi čia mąsto panašiai, o jei labai išimtiniu atveju pamato ką nors iškylaujančius, žiūri į juos kaip į kokius keistuolius", – pasakojo L.Jankauskaitė.

Kai paviešėti Lietuvoje ji pasikvietė draugą britą, iš visos kelionės jam labiausiai įstrigo tiesiog pasivaikščiojimas miške. "Buvo žiema, tačiau su draugais vis tiek ėjome į gamtą, čiuožinėjome ant ledo, paskui pasivaikščiojome miške. Jam tai labiausiai įsiminė, nes, pasirodo, jis apskritai miške buvo pirmą kartą", – miestiečių britų įspūdžiais negalėjo atsistebėti mergina.

Kita kelerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė – Dainora Dirmeikytė – su nuomone, kad iškylos britams svetimos, nenorėjo sutikti. Iškylos organizuojamos, tačiau tik kaip reikiant atšilus orams. O iškylų krepšelis toli gražu nebe toks, kokį įsivaizduotume tradiciškai anglišką. Britai dabar labai mėgsta maišyti įvairių virtuvių patiekalus.

"Į iškylas jie dažnai pasiima juostelėmis supjaustytų morkų ar salierų ir valgo juos su įvairiais padažais, nebūtinai angliškais. Dabar čia "ant bangos" indų virtuvė, pagal ją kepa ant miniatiūrinių iešmų vištienos gabaliukus, vadinamus "chicken tikka masala". Iš tradicinių angliškų užkandžių – kietos tešlos pyragėliai su kiauliena viduje", – pasakojo D.Dirmeikytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad iškylaudami britai visuomet pasiima termosą su arbata, o prie jos vaišinasi sausainiais ar pyragaičiais. Itin tradicinis desertas vadinamas "scones". "Tai tokie tešlainiai su razinomis, perpjauni juos per pusę, tepi labai riebaus kremo, beveik kaip sviesto, o galiausiai dar braškių uogienės", – aiškino mergina.

Ispanai ieško malonumo

Ispanams gyvenime svarbiausia ieškoti malonumų. Tas pats tinka ir maisto kultūrai. "Ne veltui jie dažnai sako – "bibir para vivir", tai reiškia, geri, kad gyventum. O kad gyventum, reikia valgyti. Ir ne bet kaip, o taip, kad patirtum malonumą", – šypsojosi verslininkas Olegas Vasinas, kuriam yra tekę gyventi, dirbti ir mokytis Ispanijoje.

Jis iki šiol su šypsena prisimena ispanus, sekmadieniais traukiančius iškylauti į kalnus ar prie jūros. Jei iškyla kalnuose, dažniausiai ant atviros ugnies gaminama tradicinė paelja. "Ir gamina ją tik vyrai", – paslaptį išdavė jis.

Nors šio patiekalo gaminimas gamtos sąlygomis atrodo sudėtingas, O.Vasinas užtikrino, kad ispanams tai nėra kas nors ypatinga: "Jiems nesuprantama, kaip mes galime pagaminti cepelinus. O paelją – visiškai paprasta."

Iškylaudami prie jūros ispanai gali džiaugtis kepdami ant laužo tai, ką tik sugavo jūroje. "Pagrindinis ispanų virtuvės bruožas – šviežumas. Šviežios jūros gėrybės, daržovės, duona – kitaip jie nevalgo", – pasakojo O.Vasinas.

Duonos ispanai valgo daug, bet kiek kitaip nei mes. Jie netepa ant jos sviesto ar ko kito, tiesiog supjausto ją ir užkandžiauja. "Ispanas gali pavalgyti turėdamas tik duonos, alyvuogių aliejaus ir citrinos", – tikino šios kultūros gerbėjas.

Ispaniškai iškylai taip pat būtini jau minėti užkandžiai tapas ir, žinoma, vynas. "Ispanai į iškylas visuomet nešasi termosus, bet juose būna ne arbata, o atšaldytas vynas", – juokėsi vyras. Pasak jo, ispanai iškylauja beveik visus metus – jiems įprasta nuolat būti gryname ore ir tik atėjus žiemai jie renkasi pietauti ar vakarieniauti namie.