Tai jau tikrai – antro tokio malūnininko kaip kaunietis Pranciškus Jakubauskas Lietuvoje reikėtų su žiburiu ieškoti. Jo malūnas garsėja ne tik įspūdingu įvairaus malimo ekologiškų grūdų ir kruopų asortimentu, bet ir malūnininko patarimais ir receptais, kaip ir ką gaminti, kad išsaugotume savo sveikatą ar ją sustiprintume.

Stebuklai stiklinėje

P.Jakubauskas – vienas iš pirmosios Maisto pramonės technikumą Kaune baigusių malūnininkų laidos (1959 m.), daugelį metų draugaujantis su sveikos gyvensenos propaguotojais, žolinčiais, farmacininkais, gydytojais. Beje, jis mala miltus įvairioms kepykloms, salyklininkams. Praktiškai visi jo miltai, išskyrus pačius balčiausius, yra viso grūdo miltai, t.y. malami su luobele, kurioje gausu mūsų organizmui naudingų medžiagų.

Štai pirmi naudingi patarimai, kuriuos gauna dažnas, užsukęs į P.Jakubausko malūną. Malūnininkas, jau gaminantis septynių rūšių ekologiškų grūdų miltus, pataria bent 15 min. prieš valgį išgerti stiklinę vandens, kurioje būtų šaukštas bent vienos rūšies traiškytų grūdų.

„Šis gėrimas sukelia sotumo jausmą, gerai valo žarnyną. Tokiuose grūduose daug kalcio ir kitų žmogaus organizmui svarbių medžiagų“, – tikino malūnininkas.

Pranciškaus gira

P.Jakubauskas sakė turįs net ir ryžių miltų. Jis patarė šeimininkėms į persūdytą sriubą dėti ne žalią bulvę, o ryžių, kurie puikiai sugeria druską.

„Gerdami kasdien stiklinę vandens su įmaišytu šaukštu ryžių miltų, po mėnesio pajusite, kad mažiau skauda sąnarius, kuriuose kaupiasi druskos“, – tikino P.Jakubauskas.

Kadangi Pranciškus mala įvairius grūdus, net ir daigintus bei džiovintus (salyklą), siūlo šeimininkėms pasigaminti namuose puikios gero skonio sveikos giros. "Tereikia trijuose litruose šilto vandens ištirpinti 200 g rugių salyklo, 750 g cukraus ir 30 g mielių. Po to įpilti vandens iki 10 litrų.

Yra ir kviečių salyklo. Kai jo įdedama, pavyzdžiui, į picų blynus, jie tampa elastingi, lankstūs", – tikino Pranciškus.

Dribsniai – suploti grūdai

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad retas pirkėjas žino, kas yra dribsniai. „Tai suplotas rugio, kviečio, avižos grūdas. Parduotuvėje prekiaujama dribsniais, kurie gaminami tokiu būdu – grūdai, nuvalius jų lukštą, sudrėkinami, suspaudžiami, išdžiovinami, o aš specialia įranga paprasčiausiai traiškau nevalytus ir nemirkytus avižų, rugių, kviečių ir speltos grūdus“, – aiškino malūnininkas.

Besiskundžiantiesiems sutrikusiu virškinimu, pilvo pūtimu, vidurių sukietėjimu, malūnininkas pataria iš vakaro užpilti porą šaukštų traiškytų grūdų – dribsnių vandeniu, kad per naktį išbrinktų. Rytą šį patiekalą prieš pusryčius – suvalgyti.

Kviečių motina spelta

„Spelta – tai laukiniai kviečiai, iš kurių išvestos dabartinių kviečių veislės. Tai stambūs, ekologiški grūdai, kuriuose vitaminų yra daugiau nei motinos piene, o į kūną jie neina“, – tikino malūnininkas.
Archeologų duomenimis, spelta buvo žinoma dar akmens amžiuje. Romos imperijos laikais šie kviečiai Europoje buvo paplitę net iki Pietų Švedijos.

Speltos grūdus nuo ligų, kenkėjų ir drėgmės praradimo saugo žvynai. Nuostabu tai, kad iki šiol šių kviečių niekam nepavyko modifikuoti. Ypatingi jie ir tuo, kad nepakenčia mineralinių trąšų ir todėl auginami nedideliuose plotuose. Teigiama, kad spelta po Černobylio atominės elektrinės katastrofos buvo vienintelė kultūra, nepaveikta radiacijos.

"Speltos grūdai – turtingas vitaminų aruodas. Vitaminų apstu visuose grūdo sluoksniuose ir apvalkale. Tai reiškia, kad visos maistingos medžiagos išlieka net ir labai smulkiai sumaltuose miltuose, kurie, beje, yra pikantiško riešutų skonio. Šie laukiniai grūdai labai tinka dietinei mitybai.

Spelta turi glitimo daugiau nei paprasti kviečiai, tačiau šių nepaprastų grūdų glitimo struktūra yra visiškai kitokia. Tyrimais nustatyta, kad speltos glitimas retai kada sukelia alerginių reakcijų žmonėms, jautriems kitų veislių kviečių glitimui", – aiškino Pranciškus.

Žarnyno šluota

Anot malūnininko, sveikiausios bet kurio grūdo dalys – sėlenos ir gemalai. Sėlenos – luobelės, kurios lieka sumalus grūdus. Jose gausu ne tik įvairiausių vitaminų, bet ir biologiškai veiklių skaidulinių bei mineralinių medžiagų. Sėlenų skaidulinės medžiagos skatina žarnyno peristaltiką ir tuštinimąsi. Jose gausu ląstelienos, kuri gerina virškinimą, neleidžia kauptis riebalams, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Maistinės sėlenos dėl savo itin efektyvaus poveikio ir liaudies, ir medicinos terminologijoje yra vadinamos žarnyno šluota. Jos padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Sėlenos gana greitai išbrinksta skrandyje ir suteikia sotumo jausmą, todėl jas naudinga valgyti sergantiesiems cukralige ar turintiesiems antsvorio. Geriausia išbrinkinti vandenyje ir dėti į įvairias sriubas, garnyrus, košes. Jos gali būti vartojamos ir su jogurtu, pasukomis, vaisių ar daržovių sultimis, įmaišant kelis arbatinius šaukštelius į stiklinę pasirinkto gėrimo.

Avižų pienas

1 dalis avižų sėlenų su kruopelytėmis,

6 dalys verdančio vandens.

Užplikyti, palaikyti 3–4 valandas šiltai, nukošti.

Gerti šiltą gėrimą, pasaldintą pagal skonį cukrumi arba medumi. Patartina paskaninti citrinos griežinėliu ar traiškytomis spanguolėmis.

Raidės ir skaičiai

„Atsimenu, gal prieš 12 metų buvau pakviestas į Moters užimtumo centrą Kaune. Tuomet moterims sakiau: kepkite namuose sveiką duoną iš rupių miltų. Beje, skaičiai ant miltų pakelio šalia pavadinimo reiškia produkto kokybę ir vertę sveikatai. Tiksliau sakant, tai rodo, kiek kartų prieš malimą miltai buvo valomi ir/ar lupami. Pavyzdžiui, skaičiai 450, 550 ar 1 600 – kuo skaičius didesnis, tuo miltai bus tamsesni ir rupesni“, – aiškino malūnininkas.

Didžiosios raidės A, B, C, D, E, F, G ant pakelio byloja apie glitimo kiekį. Glitimas – tai baltymų kompleksas, kuris leidžia tešlai gerai kilti. Verta atsiminti, kad plikytai ar mielinei tešlai reikia, kad glitimo indeksas būtų kuo didesnis (A ar B), o kepiniams iš trapios ar biskvitinės tešlos tinka ir mažesnio glitimo miltai, pažymėti C ar D raidėmis.

Malūnininkas perspėjo – duona bus skani, jei kepsime ją su meile ir būsime kantrūs.

Neminkomos naminės duonos receptas

1 kg rupių ruginių miltų – trečdalis jų gali būti speltos miltai, o likusieji – traiškyti grūdai,

1 l šilto vandens,

0,5 stiklinės cukraus,

1 šaukštelis druskos,

kmynų, saulėgrąžų ir kitų pagardų pagal skonį.

Sumaišyti miltus didesniame inde. Kitame inde į litrą šilto vandens supilti 0,5 stiklinės cukraus, druskos, raugą. Gerai išmaišyti ir supilti į miltus. Vėl viską išmaišyti mediniu šaukštu, kad neliktų sausų miltų, o tešla nekristų nuo šaukšto. Tuomet 2–3 valgomus šaukštus masės atidėti kitam kartui.

Kepimo formą patepti riebalais, pabarstyti ruginiais miltais, sukrėsti masę (ji negali užimti daugiau kaip 2/3 kepimo formos) ir šlapia ranka palyginti paviršių, uždengti drobiniu rankšluosčiu taip, kad pakilusi tešla jo nesiektų. Palikti šiltai 6–12 val. pakilti. Pakilusią tešlą dėti į šaltą orkaitę, nustačius 180 laipsnių (viršus ir apačia). Kepti 1.15–1.30 val.

Išėmus duoną, ją būtinai palikti atvėsti dviem valandoms.

Raugo receptas

1 stiklinė viso grūdo ruginių miltų,

1 stiklinė vandens.

Miltus ir kambario temperatūros vandenį maišyti, kol taps grietinės tirštumo. Indą uždengti natūraliu audiniu ir padėti šiltai (maždaug 25 laipsnių šilumoje) trims paroms. Neužmiršti kasdien pamaišyti. Gerai išrūgusi masė suskystėja, joje susidaro burbuliukų, sklinda švelnus raugo kvapas.

Menantys inkus burnočiai

Anot malūnininko, mokslininkai yra nustatę, kad burnočius prieš 8 tūkst. metų augino inkai ir majai. Burnočių sėklose itin gausu kalcio, fosforo ir geležies, geros kokybės baltymų. Kaip ir speltos grūdai, burnočių sėklos kvepia riešutais. Jos valgomos virtos, skrudintos, gali būti traiškomos ar malamos į miltus.

Bananų ir burnočių duona su riešutais

1,5 stiklinės kvietinių miltų,

0,5 stiklinės burnočių miltų,

arbatinis šaukštelis sodos (gesintos grietine),

2 kiaušiniai,

0,5 stiklinės tirpinto sviesto,

0,5 stiklinės atšildyto medaus,

šaukštelis vanilės,

stiklinė plakikliu suplaktų bananų,

stiklinė susmulkintų riešutų.

Sumaišyti abiejų rūšių miltus ir sodą. Išplakti kiaušinius, medų ir sviestą. Išmaišyti miltus su bananų piure bei visais kitais produktais iki vientisos masės. Po to įmaišyti riešutus. Kepti apie valandą 175 laipsnių temperatūroje.

Žirnių miltų dešra

„Štai ir žirnius malu – iš tokių miltų lengva skanią dešrą (“šlapiankę„) pagaminti – tai vegetariška dešra be mėsos“, – tikino malūnininkas. Minėtai dešrai pagaminti reikės:
1 stiklinė žirnių miltų,

1 stiklinė šalto vandens,

prieskonių: ketvirtadalio malto muskato riešuto, kalendrų, druskos, pipirų,

spalvai suteikti, pavyzdžiui, paprikų miltelių,

truputis kepto svogūno ir česnako,

1/4 stiklinės aliejaus.

Puode užkaisti stiklinę vandens, o dubenyje sumaišyti visas sudedamąsias dalis. Jas supilti į verdantį vandenį ir stropiai maišyti, kol užvirs ir pradės tirštėti. Tuomet turinį supilti į norimos formos indą, atvėsinti ir padėti į šaldytuvą. Ši dešra sumuštiniams tikrai tiks. Pranciškus kepa namuose ir blynus iš žirnių miltų, trečdalį jų įmaišydamas į kvietinius miltus.

Pranciškaus apkepas

„Mėgstu greitai pagaminamą apkepą. Sumaišau įkaitusioje keptuvėje 100 g sviesto ir 100 g žirnių miltų. Šią košę kaitinu ant silpnos ugnies apie 20 min. Po to įdedu smulkintų lazdynų riešutų arba razinų, porą šaukštelių cukraus ir supilu viską į plokščią indą, atvėsinu. Sveikas ir skanus patiekalas paruoštas“, – neslėpė savo patirties malūnininkas.

Malūne malamos ir grikių kruopos. Smulkiai sumaltas ir gerai išsijotas maltas grikių kruopas, t.y. manus, noriai vartoja jaunos mamos, savo mažyliams virdamos grikių manų košę. Be to, jei pakilo skrandžio rūgštingumas, Pranciškus pataria sukramtyti šaukštą grikių kruopų – teigiamas poveikis garantuotas. Neseniai jis išgirdo per radiją, kad grikių miltai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Reikėtų šaukštą tokių miltų išgerti su stikline vandens.

Čirviniai blynai

Dar vieną sveikos gyvensenos propaguotojo mėgstamą patiekalą – kvietinių rupaus malimo viso grūdo miltų čirvinius blynus noriai kepa jo anūkė Julita. Štai receptas  (matavimo vienetas puodelis = 250 ml).

1/2 puodelio rupaus malimo viso grūdo kvietinių miltų,

2 šaukštai skrudintų kvietinių sėlenų,

2 šaukštai rudojo cukraus,

pusantro šaukštelio kepimo miltelių,

pusė (ar mažiau) šaukštelio druskos,

pusantro puodelio pieno (gali būti ir liesas),

ketvirtis puodelio rapsų ar saulėgrąžų aliejaus,

1 kiaušinis.

Dubenyje sumaišyti miltus, sėlenas, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenyje išplakti pieną, aliejų, kiaušinį ir šį mišinį įmaišyti į sausas sudedamąsias dalis. Maišyti, kol neliks sausų miltų, bet nepersistengti (nepermaišyti). Kepti įkaitintoje čirvinių blynų keptuvėje ar gilioje vaflinėje. Valgyti galima ir šiltus, ir šaltus. Tinka patiekti su mėgstamu jogurtu.

Turite mėgstamą receptą? Dažnai tenka gaminti? Siųskite savo receptus su nuotraukomis el. pašto adresu: [email protected].