Pakvietus darbdaviui, būkime punktualios. Parodykime, kad mumis galima pasitikėti.

Užsidėkim gerus drabužius, bet tik ne tokius, kad šefo šeima pasijustų "šešėly". Prisitaikykime prie savo šefo šeimos papročių.

Gavę pakvietimą, nemanykime, kad savo pareigose galime būti familijariškesnės. Atsiminkime, kad mūsų šefas privatiškam gyvenime yra vienas žmogus, o savo biure – kitas.

Nepasakokime per daug apie savo privalų gyvenimą, ypač apie save. Nepriverskime savo šefo ir jo šeimos gilintis į mūsų rūpesčius.

Neužsipulkime prašyti vietos savo draugui ar draugei. Šefas mus ne tam pakvietė, kad išnaudotume jo gerumą.

Būkime kuklios! Net ir tuomet, kai darbo valandomis turime nemaža įtakos savo šefui ir žinome daug svarbių dalykų. Tačiau nesijauskime suvaržytos jo šeimos ir draugų ratelyje. Nesistenkime parodyti turį daug bendrų pažįstamų. Nebūkime įkyrios! Į savo šefo namus atsilankykime tik tuomet, kai jam apie tai žinoma. Jam nežinant, nelankykime nei jo žmonos, nei jo dukters.

Nustatykime griežtas ribas tarp draugiškų ir tarnybiškų santykių. Ką galime pas savo viršininką prie stalo kalbėti, to negalime tarnyboje. Nors kitą dieną būtume pavargę ir nesinorėtų dirbti, neduokime suprasti, kad tai todėl, kad ilgai užsibuvome pas savo viršininką.