Vienai didžiausių metų švenčių artėjant, pats laikas apžvelgti įvairių šalių Šv. Velykų maisto tradicijas, galbūt šį tą „pasiskolinti“ ir padėti ant savo stalo.

Kiaušiniai

Kiaušiniai neatsiejama Velykų šventės dalis daugelyje pasaulio vietų. Kodėl? Yra bent pora istorinių priežasčių. Pirma, jie - vaisingumo ir atgimimo simbolis.

Kiaušiniai kartu su mėsa ir pienu, taip pat būdavo draudžiami valgyti iki Velykų trukusios Gavėnios laikotarpiu. Tad Velykos buvo puiki proga šių produktų pagaliau prisikirsti iki soties. Vakarų bažnyčios šiuo metu atlaidžiau žiūri į Gavėnios laikotarpį, tačiau griežtas pasninkas vis dar paplitęs tarp Rytų ortodoksų.

Kodėl kiaušiniai įvairiai puošiami ir marginami? Kiekvienas simbolis turi prasmę, kurią norima perteikti, perduoti artimam žmogui lyg palinkėjimą. Pavyzdžiui, skrituliai reiškia amžinybę, gėlės – meilę ir įvairūs gyvūnai – vaisingumą.

Tiesa, Šiaurės Amerikoje, šokoladiniai kiaušiniai gerokai aplenkė tikruosius.

Mėsos patiekalai

Šiaurės Amerikoje Velykų vakarienei dažnai patiekiamas kumpis. Mitybos įpročius tyrinėjantys mokslininkai mano, kad mėsa per Velykas atsidurdavo ant stalo nebūtinai dėl džiaugsmo pasninko baigtimi. Kumpis, pasirodo, galėjo būti vienintelė įmanoma mėsa po ilgos žiemos. Mat pavasarį skersti gyvulių nebuvo priimta, o žiemą mėsa būdavo sušalusi. Vėliau, nepaisant kultūrinių pasikeitimų ir buities sąlygų gerėjimo, kumpis tapo įprastiniu Velykų patiekalu.

Europoje neretai ant Velykų stalo „sutiksite“ avienos patiekalų. Ši tradicija – žydiškos kilmės, susijusi su ėriuko aukojimu Dievui.

O štai Skandinavijos šalyse, svarbiausias Velykų patiekalas – žuvis, ypač sūdyta arba marinuota silkė.

Kepiniai

Tik iš orkaitės ištraukti, dar garuojantys kryžiaus formos pyragai yra populiarūs Velykų gardėsiai daugelyje pasaulio kraštų, ypač Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje.

Graikijoje kepama tradicinė pynė ir sviestiniai sausainiai. Italai kepa saldų baltą pyragą, pagardintą cukrumi ir migdolais.
Tačiau, žinoma, bene populiariausias, ypač vaikų mėgstamas saldėsis – šokoladinis kiaušinis arba zuikis.

Gėrimai

O štai Velykinių gėrimų tradicijų nėra daug. Žinoma, krikščioniškose šalyse geriamas raudonas vynas, dar įvardijamas kaip Kristaus kraujas. Norvegijoje galima rasti specialaus velykinio alaus - Paskelbrygg. Na, o Lietuvoje būdavo paplitęs runkelinis ar nestiprus miežinis alus bei džiovintų vaisių kompotas.

Dietologų rekomendacijos

Velykos neatsiejamos nuo šventinių skanėstų. Tačiau turėkite galvoje, kad tai gresia persivalgymu!

Studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė „Lietuvos sveikatai“ yra sakiusi:

- Persivalgymą gali lemti fiziologinės priežastys. Žmogus gali būti neišsimiegojęs, tuomet antroje dienos pusėje kyla didesnis alkis nei įprastai. Sutrinka sotumo jausmo pojūtis. Daug dirbantys žmonės visą dieną nevalgo arba pavalgo per mažą porciją pietų, panašesnę į užkandį. Tuomet iki vakarienės peralksta. Vakare atsipalaiduoja ir tuomet atsiranda nuslopintas alkio pojūtis, dėl kurio persivalgoma.

Viena persivalgymo priežasčių – netinkamas racionas. Yra tokių produktų, kurie pakankamai kaloringi, tačiau sotumo jausmo nesukelia. Net atvirkščiai, skatina. Pavyzdžiui, taip veikia saldumynai, didelis kiekis kavos, ypač tuščiu skrandžiu. Taip pat baltų miltų gaminiai, šlifuotų ryžių gaminiai, pervirtas augalinis maistas, sultys, gazuoti gėrimai.

Kita persivalgymo priežastis – dietos. Tai susiję tiek su emocijomis tiek fiziologija. Jei per greitai metamas svoris, geros dietos pabaigos tikėtis nereikėtų. Tyrimais įrodyta, kad jei prieš drastišką dietą žmogus pasisotindavo įprastine porcija, po jos – tam pačiam alkio jausmui numalšinti reikės apie trisdešimt procentų daugiau, nes organizmas dėl patirto bado streso „nori“ prisiauginti riebalų. Jei žmogus dažnai laikosi dietos, jam susiformuoja vadinamasis „dietinis mąstymas“. Žmonės mano, kad jiems negalima valgyti tam tikrų maisto produktų ar patiekalų. Tokį mąstymą lydi persivalgymas. Tik laiko klausimas, kiek ilgai žmogus temps save ribodamas. Tad nors kai kuriuose produktuose nėra nieko sveiko, visada sakau, kad jei labai norisi, retkarčiais imkit ir suvalgykit. Tai bus ne dėl fizinės, o dėl emocinės sveikatos.

Receptas

Graikiniai Velykų sausainiai

Reikės:

½ kg sviesto,

½ kg cukraus,

1 apelsino žievelės,

5 kiaušinių,

4 g kepimo miltelių,

1 arbatinio šaukštelio sodos,

1 kg 500 g miltų,

150 ml apelsinų sulčių,

druskos,

vanilės.

Gaminimas:

Sviestą su cukrumi išsukite iki purumo. Po vieną sudėkite 4 kiaušinius ir vis maišykite. Taip masė bus puresnė. Sudėkite druską, į tešlą nutarkuokite apelsino žievelę, suberkite vanilę. Išmaišykite. Galiausiai supilkite apelsinų sultis ir po truputį maišant sijokite į masę miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir soda. Gerai išminkykite, kad tešla neliptų prie rankų. Palikite tešlą įvyniotą į maistinę plėvelę šaldytuve valandai, kad sustingtų. Išėmę iš šaldytuvo formuokite sausainius. Juos aptepkite kiaušinio plakiniu. Kepkite 180 C orkaitėje apie 20-25 minutes. Skanaus!