Balandžio pabaigos temperatūros rekordus sumušę karščiai traukiasi, o jiems ant kulnų lipa šalnos. Staigiai pakilus temperatūrai, neįprastai greitai susprogo medžiai ir pražydo kiti augalai. Artėjančios šalnos grasina „įkasti“ ankstyviems lapams ir nuvilti vaistinių augalų rinkėjus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandžio 27 – 29 d. Lietuvą pasiekę karščiai – rekordiniai. Beveik 30 laipsnių šiluma paskatino greičiau susprogti ir pražysti daug Lietuvos augalų. Tai neabejotinai džiuginą akį, bet ankstyvas sprogimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.

„Šiuo metu artinasi ciklonas. Jis atneš vėsesnius orus. Jau buvo kelios naktys su šalnomis, bet jų dar bus. Savaitgalį tikimybė sulaukti šalnų dar maža, bet jei šeštadienį ir sekmadienį, kaip, kad tikimės, palis, tuomet jos gali ir ateiti. Šiuo metu manome, kad didelė tikimybė sulaukti šalnų yra pirmadienio ir antradienio naktimis“, - apie artėjančias šalnas įspėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.

Gali nušalti

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pripažįsta, kad pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiau. Tai paveikia ir Lietuvos medžius ir augalus – jie greičiau sprogta arba pražysta.

„Negalime sakyti, kad jau visi medžiai išsprogo. Tarp tų pačių rūšių yra porūšiai, kurie elgiasi skirtingai, tačiau akivaizdu, kad atėję karščiai paskatino išsprogti didesnę dalį medžių“, - kalbėjo gamtosaugininkas. Anot jo, didelės gamtosauginės problemos čia nėra, galbūt tik alergiškiems žmonėms kiek pavojingiau, kadangi jie gavo visą puokštę žiedadulkių.

„Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie, kurie sprogsta vėliau, rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai. Matote, tai yra tam tikros evoliucinės strategijos: vienais metais vieni labiau „išlošia“, kitais kiti. Idealiausias variantas yra kažkur per vidurį“, - apie medžių „elgesį“ pasakojo D. Augutis.

Jeigu medis susprogo ankščiau, reiškia, kad ir sėklas subrandins greičiau, vadinasi, ir vaistinėmis savybėmis pasižyminčius žiedus, sėklas ir pan. šiemet reiks rinkti šiek tiek ankščiau.

Renkantiems liepų žiedus tai didelių problemų nesudarys, tereiks kiek ankščiau tai daryti ir tikėtis, kad ateinančios šalnos nebus labai stiprios.

Mėgstantys rinkti čiobrelius, jonažoles, dilgėles ar kitus ant žemės augančius augalus gali būti ramesni – šiemet jų turėtų būti. „Tokie temperatūros šuoliai nėra kažkas itin neįprasto. Jie karts nuo karto Lietuvoje įvyksta. Paprastai po labai šilto periodo visuomet ateina vėsesnis periodas, šalnos. Apie birželio pradžią viskas vėl išsilygina ir stoja į savo vietas“, - įsitikinęs Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Zigmantas Gudžinskas. Didžiulė mokslininko patirtis rodo, kad didelių problemų dėl silpnų šalnų kilti neturėtų. Blogiausia, kas gali nutikti – teks augalus rinkti kiek ankščiau arba vėliau.

Tiesa, Lietuvoje yra buvę ir išties galingų šalnų. Z. Gudžinskas prisimena kaip 1981 ar 1982 m. birželio pradžioje buvo atėjusios šalnos iki -6 laipsnių. „Jau tikrai buvo pradėję viskas žydėti, buvo sudygusios bulvės ir viskas ėmė ir nušalo. Tuomet tikrai buvo stichinė nelaimė, o šiemet kažko panašaus dar nebuvo, tad jaudintis neverta. Esame turėję tiek karštesnių, tiek šaltesnių pavasarių, o Lietuvoje viskas tebeauga ir žydi“, - mano biologas.

Kaltininkas – klimato kaita

Staigūs temperatūrų šuoliai – kuo tikriausias klimato kaitos įrodymas. „Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau, - GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė, - Lietuva yra vidutinių vėjų ir kritulių kraštas, bet vis dažniau girdime apie padidėjusį škvalų, liūčių, audrų, perkūnijų skaičių. Šie reiškiniai tikrai dažnėja, darosi ekstremalesni ir jie taip pat siejami būtent su klimato kaita“.

Neabejotinai klimato kaitos paveikti reiškiniai turės įtakos ir Lietuvos gamtai. Vis greičiau ateinantys pavasariai privers medžius sužaliuoti vis ankščiau, o tai lems didesnę riziką jiems sušalti per ankstyvąsias šalnas, nes jų išvengti nepavyks. Žinoma, nereiktų pernelyg sunerimti. Nors Lietuvoje daugės itin karštų ir šaltų dienų ir dažniau praūš audros, bet gamta keisis lėčiau.

Atrodytų, kas gi nenorėtų šiltesnio klimato? Vasaros taptų įdomesnės, o galbūt net galėsime rinkti uogas ir grybus ne vieną kartą per metus? Gamtosaugininkas Danas Augutis ragina neskubėti – to laukti gali tekti ne vieną šimtmetį ar net tūkstantmetį.

„Taip, į mūsų kraštus po truputį slenka naujos augalų rūšys iš pietų, nes čia klimatas darosi jiems vis geresnis. Naujieji augalai galbūt kada nors ir galės atnešti ir kelius derlius. Kiek kitokia situacija gali būti su žemės ūkio kultūromis. Po tūkstantmečio kito, jei pasikeistų mūsų regiono klimatas, galbūt ir čia galėsime nuimti po kelis derlius į metus, tačiau tai įvyks tikrai negreitai“, - šypsodamasis pasakojo D. Augutis.