Baltijos jūroje jau pasirodė šiemet ruonių atsivesti jaunikliai. Pirmasis jų pastebėtas praėjusią savaitę ties Smiltynės molu.

Pasak Jūrų muziejaus pranešimo, ruoniukas atklydo į Lietuvos pakrantę iš Rygos, Suomių ar Botnijos įlankų, kur gyvena didžiausios pilkųjų Baltijos ruonių kolonijos.

Šie ruoniai - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Jie Baltijos jūroje gyvena 10 tūkst. metų, tačiau į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.

Muziejaus darbuotojų pastebėtas ruoniukas yra sveikas ir guvus. Dažnai tokie ruoniukai Lietuvos pakrantėje randami nusilpę, žvejų tinklų ar laukinių gyvūnų sužaloti gyvūnai. Tuomet ruoniukai gydomi Jūrų muziejuje.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, specialistai ne tik gydo ruonius, bet ir veda mokslinę jų apskaitą Baltijos jūroje. Jis prašo gyventojų pastebėjus ruonius, pranešti apie tai muziejui.

Biologas sako, kad jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius prie jo žmones, tai reiškia, kad jis yra nusilpęs. Tokiu atveju patariama nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti, neliesti, apsaugoti nuo šunų ir smalsių žmonių bei informuoti visą parą dirbančią bendrovę "Aumura".

Pernai taip išgydyti du ruoniukai, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išgydyti devyni ruoniukai. Septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkųjų Baltijos ruonių patelės vaikuojasi vasario pabaigoje - kovo pradžioje ant ledo lyčių. Jaunikliai per tris savaites, maitindamiesi motinos pienu, patrigubėja ir, užaugę beveik iki 50 kilogramų, atsiskiria nuo patelių bei mokosi išgyventi patys.