Vakar Kauno stoties turgavietėje braškės raudonavo ant daugumos prekystalių. Žvelgdami į pintus krepšelius kauniečiai spėliojo: uogos prinoko lietuvių ūkininkų daržuose ar Lenkijos šiltnamiuose.

"Prašau, skanaukite – pusiau saldžios", – tiesdama pintinėlę su prisirpusiomis uogomis ragauti siūlė kaunietė Greta. Kilogramą iš kaimynės Lenkijos atgabentų braškių šviesiaplaukė prekiautoja miestiečiams siūlė už 3,5 lito, todėl eilė prie jos prekystalio nemažėjo. Kiti prekiautojai už uogas prašė puse lito daugiau. "Kitame gale gal kas prekiauja lietuviškomis braškėmis. Tik jos turėtų kainuoti daugiau nei lenkiškos", – į maišelius pildama uogas kalbėjo Greta.

Lietuvių ūkininkų braškių tądien turgavietėje neaptikome. Prekiautojai sakė, kad pirmosios lietuviškos braškės po plėvele sunoko maždaug prieš savaitę. Kai kur jau raudonavo ir atvirame lauke.

Kaip atskirti lietuviškas braškes nuo atvežtinių? Kaip tvirtino stoties turgaus prekiautojai, Lenkijoje ir visoje Europoje braškės papildomai prisotinamos amino rūgštimis, todėl atrodo gražiau nei mūsiškės.

"Lietuviškos braškės šiuo laiku dar ne tokios raudonos, – sakė viena prekiautojų. – Maniškės, nors ir lenkiškos, taip pat ne ypač raudonos, bet skanios." Moteris neslėpė, kad neįgudusių akių pirkėjus prekiautojai retsykiais apgauna, atvežtines uogas į maišelius pildami tarsi lietuviškas. "Aš nemeluoju. Net prie kainos parašau, iš kur vaisiai ir daržovės atvežti", – baksnodama pirštu į balto popieriaus lapelį tikino prekiautoja.