Paukščių stebėtojai jau visą savaitę džiūgauja ir skaičiuoja į pajūrį sugrįžtančius sparnuočius.

Nors Kovarnių diena vadinama kovo 7-oji, tačiau kovai į pamarį parlėkė gerokai anksčiau.

„Jau grįžta gulbės giesmininkės. Nors daug jų žiemoja mūsų kraštuose, tačiau atšalus orams, jos buvo išskridusios“, – teigė Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys.

Nemuno deltoje jau pasirodė keli šimtai pilkųjų žąsų.

„Pilkoji gervė pastebėta Šakių rajone. Pirmosios gervės Lietuvoje pasirodė kovo 1-ąją“, – pasakojo V.Jusys.

Paukščių stebėtojai jau buvo užfiksavę pirmuosius sugrįžusius kormoranus Juodkrantėje. Paukščiai parskrido galvas pasidabinę baltomis plunksnomis, o tai byloja, kad yra pasiruošę paukščių tuoktuvėms.

„Vasario 27-ąją keliose vietose – Šilutės rajone, Nidoje, Jurbarko rajone – matytos pirmosios pempės“, – tikino V.Jusys.

Pempės diena vadinama kovo 19-oji. Ši diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad jei tądien parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, bus pieningi metai. Pempės dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti gėlių darželius, purenti žemę. Kai kur jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.

„Į Juodkrantės garnių koloniją sugrįžo Lietuvos raudonosios knygos paukštis – uldukas. Tai toks karvelis. Vieversiai jau pulkeliais traukia, pasirodė varnėnų būreliai“, – tvirtino ornitologas.

Per penkias valandas paukščių stebėtojas Nidoje suskaičiavo pusantro tūkstančio praskrendančių kovų.

„Paukščiai grįžta laiku, ne per vėlai, pačiu laiku. Yra buvę, kad paukščiai yra pradėję traukti į Lietuvą net vasario pradžioje“, – tikino V.Jusys.