Didysis kunigaikštis Algirdas – būgnų karalius, Vytenis – vynų, Barbora Radvilaitė – širdžių karalienė, o Lietuvos valstietė Rusijos imperatorė Jekaterina I – vynų karalienė. Tai – ne dar viena istorijos interpretacija ar būrėjų įžvalgos: tokiais titulais istorines asmenybes apdovanojo leidykla "Kalendorius".

Leidyklos sumanytas ir parengtas informatyvus suvenyrinių kortų rinkinys išsiskiria iš Lietuvos tūkstantmečio progai skirtų knygynus užplūdusių įvairių leidinių. Patogioje kartoninėje dėžutėje, ant kurios užrašyta "Lietuva. Istorija ir dabartis", sudėtos kortos kviečia ir žaisti, ir susipažinti su mūsų šalimi.

Kiekvienoje kortoje, kuriose pateikiami mūsų karalių ir kunigaikščių portretai, garsių vietovių, upių, ežerų, istorinių pastatų ir skrydžių, papročių nuotraukos: Kryžių kalnas – kryžių dešimtakė, Gedimino pilis – vynų, kiek mažiau įvertinta Kauno pilis ir mūsų miesto Arkikatedra bazilika (atitinkamai vynų ir kryžių aštuntakės). Tiesa, kauniečiai neturėtų jaustis nuskriausti, nes tokios pat vertės yra ir Seimui skirta korta (širdžių aštuntakė). Mažiausiomis, dviakėmis, kortomis įvertintas Europos parkas, Orvydų sodyba–muziejus, Kopgalio jūrų muziejus Klaipėdoje ir kaimo keliukas Žemaitijoje.

Be to, lietuvių ir anglų kalbomis suteikta pagrindinė informacija apie pateiktus vaizdus, o kortų reverse išspausdintas smulkus Lietuvos žemėlapis. Jame galima atrasti tas vietoves, kurių nuotraukos pateiktos kortų averse.

Tiesa, kai kam žaidimų kortos asocijuojasi tik su būrimo salonais, tačiau jas maždaug 800-aisiais išrado kinai, o Europos aukštuomenę jos užkariavo XIV a. Viena dabartinių kortų paskirčių – šviesti ir auklėti.

Tai patvirtina, pavyzdžiui, Pentagonas, prieš porą metų išdalijęs Irake dislokuotiems kariams kortų malkas, kuriose buvo pavaizduoti šios šalies kultūros paminklai. Tokios pažintinės kortos pasirodė po to, kai 2003 m. JAV jūrų pėstininkai tarsi vandalai suniokojo pasaulio kultūros paminklą Irake – Babilono griuvėsius.