Kaune planuoti du Tūkstantmečio dainų šventės renginiai perkelti į Vilnių. Motyvas – lėšų taupymas. Bet kauniečiai abejoja, ar toks renginių centralizavimas leis sutaupyti.
Šventė koncentruosis sostinėje
Rytoj Seimas tvirtins patikslintą valstybės biudžetą. Jo projekte numatyta Kultūros ministerijai skiriamus biudžeto asignavimus sumažinti 27 mln. litų. "Jei kultūros sričiai bus nubraukti visi 27 mln., neišvengiamai teks mažinti ir Tūkstantmečio dainų šventės išlaidas", – tvirtino kultūros ministro atstovas spaudai Mindaugas Valiukevičius. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis yra pareiškęs, kad Dainų šventės biudžetas gali būti mažinamas 2,5 mln. litų – iki 7 mln. litų.
Rengdamasis tam, kad lėšos gali bus sumažintos, šventės organizacinis komitetas, vadovaujamas Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos, visus šventės renginius nusprendė perkelti į Vilnių. Toks sprendimas sukėlė neigiamą kauniečių reakciją. Prieš keletą dienų miesto savivaldybę pasiekė Kultūros ministerijos raštas su išvardytomis Dainų šventės renginių vietomis. Valdininkai nustebo išvydę, kad anksčiau Kaune planuoti renginiai – Ansamblių vakaras ir Kanklių popietė – perkelti į Vilnių. Dar prieš metus suderinus su Tūkstantmečio dainų šventės rengėjais išankstinę šventės programą, Kaune rengtasi dviem didžiuliams renginiams. Ansamblių vakarą ketinta surengti Dainų slėnyje, Kanklių popietę – Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
"Atsisakėme kelių Vilniuje planuotų renginių, todėl atsirado galimybė Ansamblių vakarą rengti Kalnų parke. Turėti įrengtą Kalnų parko struktūrą ir laikyti jį tuščią neapsimoka. Be to, organizuoti šventę viename mieste yra racionaliau", – centralizavimo motyvus aiškino Tūkstantmečio dainų šventės direktorius S.Liausa. Anot jo, net jei renginio biudžetas liks toks, koks buvo planuotas metų pradžioje – 9,4 mln. litų, bus sunku į jį sutilpti. "Viskas smarkiai pabrangę: ir infrastruktūros tvarkymo darbai, ir mokesčiai nuo autorinių atlyginimų. Dėl to mažiname programą ir dalyvių", – įtikinėjo S.Liausa.
Nežino, kiek sutaupys
Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius sprendimą perkelti renginius vadino negražiu Kauno atžvilgiu. "Nemanau, kad renginių perkėlimas leis žymiai sutaupyti. Kita vertus, ne viskas gali būti matuojama pinigais. Jei viską vien jais matuotume, Dainų švenčių apskritai neapsimokėtų rengti", – rėžė S.Buškevičius, savivaldybės darbo grupės Dainų šventei pasirengti vadovas.
Paklaustas, kiek lėšų leis sutaupyti tai, kad du renginiai bus perkelti į Vilnių, S.Liausa pripažino negalįs įvardyti tikslių sumų: "Tokių skaičiavimų ir nebus. Juk kaip suskaičiuoti, kiek kainuotų savivaldybės atstovus sukviesti ir į Vilnių, ir į Kauną, į du atskirus posėdžius?"
Anot šventės rengėjų, daugiausiai lėšų – apie 350 tūkst. – leis sutaupyti du dideli iš šventės programos išbraukti renginiai – Stilizuoto folkloro šventė ir Lietuvos teatrų pasirodymai Vilniaus parkuose, aikštėse.
Sprendimą Kanklių vakarą perkelti į Vilniaus Šventų Jonų bažnyčią Kauno vicemeras vadino visiškai neargumentuotu. "Kaune tikrai turime kur priimti Dainų šventės renginius, ir parengiamieji darbai vyko. Ne iš Rygos ar Klaipėdos perkėlė – tik 100 km atstumu. Kalbame apie dvimiestį, o elgiamės priešingai", – stebėjosi S.Buškevičius.
Trukdo nesutvarkyta infrastruktūra
Kaip vieną renginių perkėlimo į Vilnių priežasčių S.Liausa įvardijo tai, kad į Kauno Dainų slėnio infrastruktūros sutvarkymą būtų reikėję investuoti apie 1 mln. litų, esą šios lėšos nenumatytos nei miesto, nei valstybės biudžete. "Kai tik su miesto infrastruktūros tvarkymu susiduriame, iš karto – milijoninės sumos. Dainų slėnyje nėra reikiamo galingumo elektros linijų, reikėtų tvarkyti suoliukus, keisti slėnio dangą, nes ant tokios šokėjai negali šokti. O čia dar prisideda problema, kad slėnio suoliukai, kiti antžeminiai objektai yra privatizuoti, į juos negalima investuoti savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų", – pasakojo Dainų šventės direktorius.
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas tikino, kad dėl privačių Dainų slėnio suoliukų problemų nebūtų kilę – juos būtų suremontavę rėmėjai. Tačiau jis vardijo visai kitas Dainų slėniui sutvarkyti reikalingas sumas. "Dainų šventei pasirengti miesto biudžete buvo numatyta 100 tūkst. litų. Už šias lėšas planavome sutvarkyti Dainų slėnio aplinką, arčiau perkelti elektros skydinę. Dalį šių lėšų vis vien panaudosime – slėnio aplinka bus tvarkoma", – tvirtino S.Šliažas.
S.Liausa pripažino, kad Dainų šventei nepakankamai rengiasi ir Vilniaus miesto savivaldybė: iš sostinės biudžeto jai pasirengti numatytas 1 mln. litų, o vien Vingio parkui sutvarkyti reikėtų apie 4 mln. litų. Dėl papildomo Dainų šventės finansavimo į premjerą Andrių Kubilių vakar kreipėsi Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, prašydamas iš Vyriausybės rezervo skirti papildomus 5 mln. litų Vingio parkui sutvarkyti. Kitaip, anot G.Babravičiaus, Dainų šventė bus purvina. "Mes išleisime tokį instruktažą ir prašysime moteriškių su aukštakulniais neiti į Vingio parką, nes jei jos ateis su aukštakulniais ir dar palis, jos nusilauš kulniukus. Dainų šventė greičiausiai vyks, ir ji gali vykti deramai arba nederamai", – naujienų agentūrai BNS sakė G.Babravičius.
Naujausi komentarai