Nors uostamiestyje apstu spaudos kioskų, tačiau dalis miestiečių laikraščių skuba įsigyti ne į juos, bet pas gatvės prekeivius.
Įvairius spaudos leidinius viešose miesto erdvėse platinančių prekeivių Klaipėdoje likę nedaug – vos trys.
"Kiti neatlaikę konkurencijos pasitraukė. Iš laikraščių pardavimo taip, kaip senais laikais, daug nebeuždirbsi", – pasakojo 12 metų leidinius gatvėse pardavinėjantis Algis.
Vyriškis neslėpė, jog šis darbas jam itin patinka – taip jis ne tik vieną kitą litą prie pensijos prisiduriantis, bet ir pabendraujantis su žmonėmis, susirandantis naujų draugų.
"Šis darbas tapo mano gyvenimo būdu, tad į prekybą einu kasdien, išskyrus sekmadienį – kai nauji laikraščiai nepasirodo. Ir klientus turiu nuolatinius. Būna, jeigu apsergu, neinu į darbą, tai po to jiems visą savaitę turiu teisintis, kur buvau. Žmonės nori bendrauti, savo bėdas, džiaugsmus išsipasakoti, todėl ir perka laikraščius ne kioske ar parduotuvėje, bet pas mane. Kiti ir arbatpinigių palieka – keliasdešimt centų ar litą", – kalbėjo Algis.
Jo bičiulis Jonas laikraščiais prekiauja apie dešimtmetį. Jis prisiminė šiuo darbu susidomėjęs tuomet, kai laikraščius ėmė pardavinėti jo moksleivis sūnus.
"Mano sūnus gal penktokas buvo, kai gatvėse laikraščius pardavinėjo, tačiau dičkiai iš jo dažnai uždirbtus pinigus atimdavo. Tad norėdamas jį apginti keliskart prekiauti ėjau kartu. Man visai patiko, taip ir likau prie šios veiklos", – prisiminė Jonas.
Prekeivis teigė, jog pardavinėti laikraščius jis skubantis kasdien – ir kai pūgos siaučia, ir kai lietus lyja. Keliasi jis 2 val. nakties, nes jau apie 3 val. turi pasiimti atvežtus spaudinius. Po prekybos namo vyriškis grįžta apie antrą dienos, o miegoti eina po žinių – septintą vakaro.
Abu vyrai pripažino, jog užsidirbti jiems daug nepavyksta – per dieną apie 10–20 litų.
Naujausi komentarai