„Lux Torpeda“ buvo vadinamoji automotrisė – vagonas su viduje sumontuotu vidaus degimo varikliu. Transporto priemonė atrodė tarsi autobuso ir limuzino hibridas.

Raketą primenantis transporto priemonės dizainas 1930-aisiais atrodė itin modernus. Kuomet automotrisė pravažiuodavo pro stotį, jį patraukdavo visų dėmesį, rašo alternathistory.org.ua.

Pirmoji „Lux Torpeda“ buvo pagaminta 1933-iaisiais Austrijoje, „Аustro-Daimler-Puch” gamykloje. Lenkijos vyriausybė, siekdama plėtoti geležinkelių transportą, nupirko vieną automotrisę, o vėliau – ir licenciją jai gaminti.

Ikikarinėje Lenkijoje imta „torpedas“ taikyti savo poreikiams. Nuo 1936-ųjų automotrisės gamintos Lenkijos „Fablok“ gamykloje. Jose montuotas galingesni dyzeliniai varikliai, jie būdavo išdėstomi po mašinisto kabina – po vieną iš kiekvienos pusės.

Maksimalus transporto priemonės greitis buvo iki 120 km/val. Įprastai automotrisės bėgiais važiavo 100-105 km/val. greičiu.

Pirmosios „torpedos“ sujungė Krokuvą su madingu Zakopanės kurortu. 1936-aisiais traukinys nuvažiavo šį 150 kilometrų atstumą per 2 val. 18 minučių – rekordas nepagerintas iki šios dienos.

Vėliau automotrisės pradėjo važinėti maršrutais „Krokuva-Varšuva“, „Varšuva-Katovicai“, „Varšuva-Lodzė“, „Lvovas-Zakopanė“ ir kt.

Už tiems laikams neįtikėtiną greitį „torpedų“ keleiviams teko mokėti – bilietas nuo Krokuvos iki Varšuvos kainavo 40 zlotų, kai vidutinis mėnesio atlyginimas tuo metu buvo apie šimtą zlotų.

Kiekvienos automotrisės salone buvo 48-52 sėdimos vietos. Esant katastrofiškai ikikarinės Lenkijos kelių būklei, „Lux Torpeda“ buvo greičio, patogumo ir prabangos etalonas.

Antrasis pasaulinis karas tapo „torpedų“ pabaiga. Didžioji dalis transporto priemonių buvo susprogdinta, liko tik dvi automotrisės Krokuvos traukinių stotyje.

Jos buvo skirtos „Tik vokiečiams“, vežė keleivius iki Zakopanės. „Lux Torpeda“ taip pat vežė Trečiojo reicho darbuotojus po Lenkiją ir vakarinę Ukrainos dalį.