Šeštadienį diena susilygins su naktimi. Ši diena vadinama rudens lygiadieniu ir tradiciškai švenčiama ant kalvų bei piliakalnių deginant laužus. Šią dieną minima ir Baltų vienybės diena, tad uždegta ugnis simbolizuoja visų baltų genčių vaikaičių bendrystę.
Lygiadienis, dar vadinamas lygėmis, yra metas, kai prasideda astronominis ruduo. Nuo šios dienos naktis ilgėja, o diena darosi vis trumpesnė.
Kartu tai ramiojo laikotarpio pradžios šventė. Atsisveikindami su vis mažiau mus džiuginančia saule visi, kas švęs lygiadienį, raginami degti ugnį. Pagoniškojoje tradicijoje buvo įprasta tą dieną deginti šiaudinį ožį. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai.
Prieš 776 metus baltų gentys susivienijo ir rugsėjo 22 dieną įvykusiame Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Baltų genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis.
Todėl tą vakarą uždegta ugnis tampa vienybės, stiprybės ir bendrumo simboliu. Siekiama, kad švenčiantieji pamatytų vieni kitų uždegtus laužus.
Svetur gyvenantys baltų palikuonys raginami namuose uždegti ugnelę ir taip pajusti bendrumą su savo kraštu.
Šiemet Klaipėdoje lygiadienio renginių nenumatoma, todėl norintieji palydėti saulę gali važiuoti į Palangą, kur 17 val. ant Birutės kalno drauge su svečiais iš Latvijos Klaipėdos apskrities latvių asociacija „Atputa“ švęs Baltų vienybės dieną.
Paprastai laužai tą vakarą liepsnoja ir Šventojoje ant Žemaičių alkos kalno.
Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, šeštadienį 19 val. devintą kartą bus atgaivintos senosios baltiškos tradicijos. Čia tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo metu sukurtos nendrinės skulptūros virs ugnies skulptūromis ant vandens. Suliepsnos Alberto Danilevičiaus skulptūra „Sutartinė“, Zigmunds Vilnis skulptūra „Klasikiniai elementai“, brolių Vytauto ir Kęstučio Musteikių skulptūra „Mėnuo saulužę vedė“, kurios aukštis 7,5 metro, ir Arvydo Ališankos kūrinys „Gryčia laumėms“.
Naujausi komentarai