Vyras ir žmona, gulintys savo miegamajame, jų kūdikis – šalia jų stovinčioje lovelėje. Įprasta šeima įprastą rytą, jei nekreiptume dėmesio į raudonas kraujo dėmes ant smėlio spalvos miegamojo kilimo ir rausvos ir baltos spalvomis dryžuotų tapetų už lovelės. Visi trys šeimos nariai – mama, tėvas ir kūdikis – nušauti.

Ši miniatiūra – viena iš 20-ies, kurias atkūrė F.G.Lee, ji buvo ne tik teismo medicinos mokslininkė, bet ir pirmoji moteris, tapusi policijos kapitone Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tačiau F.G.Lee pagarsėjo ne tik tuo. Dar vieną savo pašaukimą moteris atrado perkopusi 50-metį. Ji ėmė gaminti makabriškas lėlių namelio dydžio nusikaltimo scenas, naudodama šias miniatiūras, F.G.Lee įtaigiai atkurdavo nusikaltimo vietą.

1940-aisiais ir 1950-aisiais mokslininkės dioramos buvo vertinamos kaip revoliucinis ir unikalus būdas tirti nusikaltimo vietą.

Beje, jos kurtuose darbuose veikė tikros lemputės, kurias galima įjungti arba išjungti, taip pat galima nuleisti arba pakelti žaliuzes, stiklainius paženklinti etiketėmis, rašyti pieštuku ant lapų.

Šių darbų autorė smulkmeniškai atkartodavo aukų namus, o ekspertų teigimu, ji net perteikdavo aukų odos spalvos pakitimus, kad parodytų mirties priežastį, pavyzdžiui, apsinuodijimą anglies monoksidu ar kitus smurto, liūdesio, agonijos požymius.

F.G.Lee spausdinosi netgi miniatiūrinius laikraščius ir samdė menininkus, kad jie nutapytų miniatiūrinius paveikslus.

Dioramose dažniausiai buvo atvaizduojami kambariai arba namų erdvės, dažniausios aukos – moterys, patyrusios smurtinę mirtį namuose.

19 F.G.Lee dioramų buvo nugabentos į Merilendo medicinos ekspertizės biurą Baltimorėje, Merilendo valstijoje, kur iki šiol jos skolinamos ir naudojamos teismo medicinos mokymams.