Sniegą nuo stogų nukratę patrankų ir muškietų trenksmingi šūviai šeštadienio popietę Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse priminė, kaip buvo kariaujama prieš 200 metų.

Spaudžiant šaltukui, istorinių kariuomenių uniformomis, ginklų kopijomis apsirūpinę mūšio dalyviai buvo populiarūs susirinkusių žiūrovų fotomodeliai.

Tiesa, tradicinis, nuo 2007 m. kiekvieną žiemą organizuojamas renginys – prancūzų atsitraukimo iš Maskvos inscenizacija šiemet, kaip ir ankstesniais metais, sulaukė daugiau dalyvių nei žiūrovų.

Kodėl Rumšiškėse kasmet inscenizuojamas būtent Napoleono didžiosios armijos atsitraukimas per Lietuvą 1812 m.? Renginio idėjos autorius Kauno karo istorijos klubo "Fuzilierius" pirmininkas Egidijus Šliaužys aiškino, kad po atsitraukimo iš šlovingos, nenugalimos Napoleono armijos liko tik šešėlis.

"Mes esame 129-asis prancūzų armijos pulkas. Kai Napoleono armija atėjo į Lietuvą, į jį buvo priimta Rusijos armijos dezertyrų, tarp jų – apie 500 lietuvių. Jie tarnavo šiame pulke, ėjo kartu į Maskvą. Napoleono Lietuvoje laukė kaip išvaduotojo, nes Rusija nebuvo labai nuostabi valstybė lietuviams", – paaiškino E.Šliaužys.

Nors istoriškai mūšyje kovėsi prancūzų ir rusų kariuomenės, tačiau inscenizacijoje dalyvavo įvairių istorinių klubų, rekonstruojančių kitų šalių ir kitų laikotarpių kariuomenes. Pavyzdžiui, į Napoleono armijos pusę stojo XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai, o Rusijai atstovavo svečiai iš Lenkijos.

Inscenizacija iliustravo, kaip vieno prancūzų kariuomenės dalinio kariai traukiasi ties Rumšiškių miesteliu, tikėdamiesi čia rasti perėjimą per užšalusį Nemuną, tačiau jie dar nežinojo, kad kelią Varšuvos ir Karaliaučiaus link jiems atkirs generolo Platovo kazokai ir reguliarioji Rusijos kariuomenė.

Prancūzų armijai paklaidžiojus po Lietuvos liaudies buities muziejaus sodybas, rusai galiausiai išvijo šlovingosios armijos likučius. Tai vyko muziejaus miestelio aikštėje, kuri buvo užtvindyta dūminio parako kvapu. Nuo patrankų trenksmo ant aplinkinių pastatų stogų nebeišsilaikęs sniegas šliuožė žemyn.

Istorinių klubų nariai dalyvauja analogiškose mūšių rekonstrukcijose Lietuvoje ir užsienyje, daugumai tai tėra pomėgis, neatnešantis jokio pelno. Žmonės, mylintys istoriją, inscenizuoja mūšius visų pirma dėl savęs, tačiau nesibaido ir žiūrovų.

Tai, kad Rumšiškėse stebėti jų kovos susirenka ne itin gausiai, jiems nėra labai svarbu. Po inscenizacijos mūšio dalyviai sotinosi ant laužo pagamintais pietumis.