Baltijos jūroje netoli Juodkrantės klaipėdiečiai, nardydami šalia neatpažinto nuskendusio laivo, rado jo varpą su užrašu „Lutra“. Mokslininkai džiaugiasi, kad jis padės identifikuoti skenduolį.
Žinomas, bet neatpažintas
Laivo, nuskendusio Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Juodkrante, vieta buvo seniai pažymėta jūrlapiuose.
Nardytojai teigia žinoję, kur tas laivas yra, bet ilgai nepavyko jo surasti.
Jį aptiko tik prieš keletą metų, tada nustatė, kad laivo ilgis 40–50 m, plotis 5–6 m, o kadangi jis labai žemas, be jokio antstato, manyta, kad tai – barža. Laivo krovinys – ąžuolinės lentos – ir šiandien tebeguli dugne.
„Šiemet pradėję nardymo sezoną vėl atplaukėme į tą pačią vietą. Matomumas buvo kaip reta geras – apie 20 metrų. Ir tada tą laivą pamatėme“, – pasakojo klubo „Oktopus“ vadovas Arūnas Vainora.
Priekigalyje nardytojai aptiko didžiulius inkarus, o pats laivo priekis atrodė tarsi susprogęs.
„Gal užplaukė ant kokios minos, gal šiaip suiro nuo kitokio smūgio į priekį. Apžiūrėjome kajutkompaniją, radome dujinius žibintus“, – sakė A.Vainora.
Saugojo nuo juodųjų archeologų
Laivas – be variklio, stiebų. Nardytojai, nukėlę lentas, pamatė laivo varpą. Jis buvo įaugęs į kitą metalą ir nepajudinamas.
„Kitą dieną mes turėjome išskristi į Maltą. Kadangi mūsų nardyme dalyvavo 7 žmonės, supratau, kad paslapties ilgai išsaugoti nepavyks ir čia tik dienų klausimas, kada tas varpas gali iš ten kažkur pradingti“, – svarstė A.Vainora.
Nardytojai susisiekė su prof. Vladu Žulkumi, papasakojo apie radybas. Šis patarė varpą iškelti kuo greičiau.
„Nėra prasmės jį ten palikti, jei 10 žmonių žino, tai jau nebėra paslaptis, tada visi Gariūnai žino“, – juokavo nardytojas.
Ilgai nelaukę, nardytojai varpą iškėlė ir labai apsidžiaugė, kai nukaišę visas apnašas ir kriaukles pamatė užrašą „Lutra“. Iš lotynų kalbos tai reiškia – ūdra.
Ieškos registre
Apie šį laivą registre nėra jokių duomenų.
Nardytojams pavyko išsiaiškinti, kad tokiu pavadinimu buvo pastatyti tik du laivai, vienas jų – 1894 metais. Kitas tokiu pat pavadinimu laivas nuskendo prie Čilės.
Varpas yra išlietas, o raidės – iškaltos. Todėl, ekspertų teigimu, jis gali būti pagamintas 20 amžiaus pradžioje.
Muziejininkai atsakymo ieškos „Lloydo“ regisre.
„Manau, netolimoje ateityje viską sužinosime. Gal jis karo metais buvo naudojamas kaip barža, visas viršus nupjautas, tokiu atveju gal ir nebus užregistruotas“, – mano A.Vainora.
Lietuvos jūrų muziejus mėnesį leido varpą eksponuoti nardytojų klube, po to jis bus perduotas muziejui.
Naujausi komentarai