Nors daugeliui žinoma, jog gandrai žiemoja pietuose, vis dažniau net per patį viduržiemį galima pamatyti jį bestypčiojantį.

Ventės rago ornitologijos stotyje šiemet žiemoja trys raudonkojai. „Vienas gandras mano senas pažįstamas. Pirmą kartą jį globojau dar visai mažą. Antrąją žiemą jis prisiglaudė pas kaimynus – Kaliningrade. Trečią ir ketvirtą – žiemojo Gyvūnų globos draugijoje Kaune. Šį rudenį vėl parskrido pas mane. Čia tas pats žymusis Nidos gandras. Pastebėjau, jog paukštis nemėgsta savo gentainių ir vasarą išskrenda į Nidą, kur nėra gandrų. Žmonių jis nesibaido, leidžiasi šeriamas iš rankos“, – kalbėjo Vytautas Jusys, Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas. Pašnekovas spėjo, jog kiti du jo priglausti gandrai taip pat išauginti žmonių.

Ilgakojai, pasak V.Jusio, mėgsta tupėti ant stogo šalia kamino, kur jiems šilčiau. Vienas nuolat tupi lizde.

Ornitologas paukščius maitina antienos atliekomis. Neseniai atvykę žvejai gamtininkui paliko keliolika kilogramų žuvies, kuria taip pat šeria gandrus.

Baltieji gandrai įprastai žiemoja už dešimties tūkstančių kilometrų. Šaltąjį laikotarpį jie praleidžia pietinėje Afrikoje. Į žiemavietes išlekia rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje. Pietinėje Afrikoje žiemojantys gandrai į namų pusę pradeda traukti jau vasario pradžioje. Kartais pirmųjų grįžtančių į Lietuvą sulaukiama kovo pirmoje pusėje.

Ornitologai spėja, jog paukščių įpročius galėjo pakeisti atšilęs klimatas. Dažnai ir žmonių rūpestis pakeičia paukščių instinktus. Prijaukinti jie nebenori išskristi žiemoti į pietus.

Ornitologijos stotyje žiemoja ir gulbė. Ją V.Jusys rado mariose leisgyvę. Parsinešė paukštį ir augina šiltnamyje.