„Gali būti, kad rasti palaikai yra moters, greičiausiai turėjusios aukštesnį statusą – elitui priklausiusios moters“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo archeologas Davidas Palomino.

Mumija rasta šventame Aspero komplekse Karalio mieste, kur daugiau nei 30 metų veikė sąvartynas, kol praėjusio amžiaus gale jis tapo archeologinių kasinėjimų vieta.

D. Palomino teigimu, ant gerai išsilaikiusių palaikų, kurių amžius siekia 3 000 metų pr. m. e., yra odos, dalis nagų ir plaukų, o moters kūnas yra susuktas į drobulę iš sluoksniuoto audeklo su aros plunksnų mantija.

Aros – spalvingi papūgų šeimos paukščiai.

Tarp moters įkapių, kurios Kultūros ministerijoje buvo pristatytos žurnalistams, taip pat buvo tukano snapas, akmeninis dubuo ir pintas krepšys.

Preliminari analizė rodo, kad gruodį rasti palaikai priklauso 20–35 metų amžiaus, pusantro metro ūgio moteriai, o jos dėvimas galvos apdangalas leidžia manyti, kad ji visuomenėje užėmė aukštesnį statusą.

Kalbėdamas su žurnalistais D. Palomino sakė, kad, nors „paprastai manoma, kad valdovais būdavo arba žymesnes pareigas visuomenėje užimdavo vyrai“, radinys atskleidžia, jog moterys „Karalio civilizacijoje vaidino labai svarbų vaidmenį“.

Karalio visuomenė klestėjo nuo 3000 iki 1800 m. pr. m. e. – maždaug tuo pačiu metu, kai raidos viršūnę pasiekė ir didžiosios Mesopotamijos, Egipto ir Kinijos kultūros.

Miestas yra įsikūręs derlingame Supės slėnyje už maždaug 180 kilometrų į šiaurę nuo Limos ir 20 kilometrų nuo Ramiojo vandenyno krantų.

2009 m. jis buvo paskelbtas JT Pasaulinio paveldo objektu.