Dabar Klaipėdoje jau niekas nebeprisimena, kaip mūsų miesto restoranų ir kavinių meniu atsirado lietuvių pamėgtas desertas – karštas pyragas su vaniliniu padažu – štrudelis.

Neiškepusi likdavo senmergė

Pasirodo, pirmieji jį gaminti prieš porą dešimtmečių išmoko Austrijoje ne kartą lankęsi mūsų miesto Turizmo mokyklos mokytojai.

Šioje šalyje nuo seno gyvuoja tradicija – neišmokusi gaminti štrudelio mergina neturėtų ištekėti. O jis gaminamas labai sudėtingai. Vėliau šią pamoką mokytojai perteikė savo mokiniams.

"Tai tėra mažytė dovana, kurią išlaikėme iki šiol. Nuoširdi pagalba, peraugusi į draugystę ir net bičiulystę sieja mus su visomis prasmėmis artima mums Zalcburgo žeme", – tikino buvusi Turizmo mokyklos direktorė Milda Višomirskienė.

Skanųjį austrišką pyragą klaipėdietė prisiminė, kai liepos pradžioje uostamiestyje apsilankė senas pažįstamas iš šios šalies.

Pakvietė stebėti šventės

Stebėti šių metų Dainų šventės Lietuva kvietėsi ne tik mūsų tautiečius iš viso pasaulio. Tarp garbingiausių svečių buvo užsienio valstybių atstovai, kuriems esame dėkingi už pagalbą sunkiu metu, kuriant nepriklausomą valstybę.

Unikalios šventės stebėti buvo atvykęs ir buvęs ilgametis Austrijos Respublikos federacinės Zalcburgo žemės Mokyklų tarybos vykdomasis prezidentas Gerhardas Schäfferis.

Jis yra ir Austrijos gabių vaikų skatinimo ir tyrimų centro steigėjas bei vienas vadovų, taip pat Austrijos valstybės patarėjas.

Grandiozinės šventės renginiai nenustelbė svečio noro apsilankyti Klaipėdoje. Uostamiestis jam, neturinčiam šeiminių ryšių su šia žeme, yra brangus prisiminimais.
G.Schäfferis Atgimimo vėjų gaivinamoje Lietuvoje pirmą kartą lankėsi 1998 m. Tada austras turėjo neeilinę progą stebėti lietuviškos trispalvės pakėlimą Kaune.

"Man nėra tekę matyti ar patirti nieko panašaus. Žinojau apie Vengrijos, Demokratinės Vokietijos įvykius, tačiau gyvai stebėti išsivadavimo judėjimo iki tol neteko. Tai buvo neišdildomi įspūdžiai, labai gerai supratau lietuvius, gal dar ir todėl jie tapo man tokie savi. Tuo metu mes svarstėme, kuriam Lietuvos regionui padėti vystyti turizmo verslą. Buvo nuspręsta, kad užsieniečiai čia labiausiai žavisi pajūriu. Austrija nuo seno garsi turizmo paslaugų kokybe. Taigi ėmėme bendrauti ir dalintis savo patirtimi su Klaipėdos, Šilutės ir Druskininkų turizmo mokyklomis", – prisiminė mūsų šalyje su žmona lankęsis G.Schäfferis.

Pastebėjo lietuvių darbštumą

Svečias nebepamena, kiek kartų jam yra tekę lankytis mūsų mieste. Nuo 1992-ųjų iki 2004 m. jis čia pabuvojo bene šešis kartus.

Kai G.Schäfferis pirmą kartą atvyko į Klaipėdą, patartas Lietuvos Švietimo ministerijos, Turizmo mokykla glaudėsi senose patalpose. Jai vadovavo M.Višomirskienė.

Austrų siekis buvo ne tiek pagerinti mokyklos buitį, bet ir perteikti turizmo mokymo turinį. Vienas būdų gyvai pasisemti patirties buvo abiejų šalių mokytojų kelionės vieni pas kitus.

"Vaikai labai norėjo mokytis, o tie, kas atliko praktiką Austrijos viešbučiuose, ne tik daug išmoko, bet ir paliko puikų įspūdį vietos darbdaviams. Ir Austrija, ir Lietuva yra mažos šalys, nuostabu, kad bendraudami mūsų mokytojai praturtino vieni kitus", – pasakojo svečias.

Keleri metai glaudaus Klaipėdos ir Austrijos turizmo mokyklų bendravimo palaipsniui išblėso, kai klaipėdiečiai "atsistojo ant kojų", tad apsilankyti naują veidą įgavusioje mokykloje, susitikti su bičiuliais joje G.Schäfferiui buvo puiki proga.

Nevertino darbo litais

Austras prisiminė paradoksalų dalyką. Pasak jo, Zalcburgo turizmo mokyklos mokytojai, kurie atvykdavo į Klaipėdą, labai daug ko išmoko. Pirmiausia juos žavėjo mūsų mokytojų atsidavimas darbui ir nuoširdumas.
Nepaisant nelengvos materialinės padėties, mokytojai buvo labai nuoširdūs ir mokiniams rodė nesuvaidintą dėmesį.

Svečiai stebėjosi, kad pedagogai neskaičiavo atliktų darbų ir nevertino kiekvieno jų pinigais. Visa tai maloniai stebino.

"Nuoširdžiai sakau, man lietuviai yra labai simpatiški žmonės. Svetingi, atviri ir labai vaišingi. Mane žavi lietuvių sugebėjimas improvizuoti – kad ir kokia sunki finansinė padėtis būtų, jie moka švęsti, džiaugtis gyvenimu. Puikiausias pavyzdys – Dainų šventė. Klaipėdoje jaučiuosi esantis pas senus, nuoširdžius draugus. Mokykloje sutikau žmones, su kuriais teko bendrauti prieš daugokai metų, galiu pasakyti, kad jie yra mano bičiuliai", – atviravo aukštas pareigas užimantis svečias.

Lietuviai artimesni nei vokiečiai

"Dabar galiu pasakyti, kad myliu Austriją. Atrodo, kad šie jausmai – abipusiai. Pamenu, kai viešėdavome Zalcburgo žemėje, austrai mums sakydavo, kad lietuvių mentalitetas jiems artimesnis nei vokiečių. Ponas G.Schäfferis man ne kartą yra sakęs: "Kaip tau atrodo, kodėl mes važiuojame į Lietuvą, juk galėjome pasirinkti bet kurį kitą kraštą. Jūs esate tikri ir nuoširdūs", – prisiminė M.Višomirskienė.

Kartą vienos užstalės metu mūsų mokytojai dainavo, kaip pas mus yra įprasta linksminantis.

M.Višomirskienė pastebėjo, kad G.Schäfferio akys drėksta ir susijaudinusi paklausė, kas atsitiko.

"Dar prieš 20 metų mes buvome tokie kaip jūs", – trumpai atsakė jis.

Tada M.Višomirskienė suprato, ką garbus svečias jau ne kartą bandė pasakyti – ne pinigai lemia santykius.