Jei tokia sausra išsilaikys dar kelias savaites, prie nedidelių ir todėl senkančių vandens telkinių įsikūrusioms gandrų šeimynoms gresia badmetis.
Gandrams bus sunku rasti savo mažyliams įprasto maisto: vabzdžių, varlių, sliekų ir kitokių drėgnų pievų gyventojų. Kol kas gandriukai dar labai maži ir nepajėgia atsistoti ant savo ilgų kojų. Tad ir maisto jiems tokiu metu reikia mažiau. Sinoptikai artimiausiu metu pranašauja vietomis lietų, tačiau sparčiai augantiems gandriukams labai praverstų ilgai trunkantis sodrus vasaros lietus - tuomet gandrai tikrai aprūpintų maistu savo vaikus.
Ornitologas Ričardas Patapavičius teigia, kad, nepaisant sausros, sąlygos perėti gandrams gerėja - elektros tiekimu besirūpinančios institucijos jau nebegriauna nacionalinių paukščių lizdų nuo elektros stulpų, o perkelia gandrų buveines į saugų jiems aukštį. Dabar paukščiai nenukenčia netyčia palietę sparnais elektros laidus. Dėl tos pačios priežasties smarkiai sumažėjo trumpo laidų sujungimo tikimybė.
Mes galime didžiuotis gandrų, kurie jau išnykę įvairiose Europos šalyse, gausa. Gandrų porelė Lietuvoje kasmet išperi nuo dviejų iki keturių gandriukų (rekordas - šeši), tačiau ne visi jie suauga.
„Daugiausia gandrų šeimų yra Šilutės rajone, kur gausu užliejamų pievų. Gausiausia žinoma Lietuvoje gandrų kolonija (apie 30 lizdų aukštose pušyse) įsitaisė prie Rambyno kalno. Netruks prabėgti vasara, ir rugpjūčio pradžioje suaugę ir jaunučiai gandrai pradės būriuotis prieš didįjį žygį į Afriką žiemoti. Įprasta šiuos nacionalinius paukščius išlydėti į ilgą kelionę rugpjūčio pabaigoje - Šv.Baltramiejaus dieną, tačiau dalis gandrų išskrenda ir vėliau, o vienas kitas pasilieka ir žiemoti. Jau dvi žiemas po Lietuvos gyvūnų globos draugijos stogu praleido lepūnėlis iš Nidos.
Naujausi komentarai