Mokslininkai rado būdų, kaip padvigubinti pjezoelektrinių įtaisų, išgaunančių elektros energijos iš vibracijos, judesių, efektyvumą. Tam buso pasitelktos nanotechnologijos – mažyčiai, milijardosiomis metro dalimis matuojami komponentai.

Tokie komponentai leistų sukurti įtaisus, kurie galėtų patys save įkrauti. Pavyzdžiui, telefono baterija galėtų būti kraunama panaudojant balso – garso bangų energiją.

Pjezoelektrinis efektas atsiranda kai kuriose kristalinėse bei keramikinėse medžiagose. Jas gniuždant arba tempiant, jos dalys įgauna skirtingus krūvius ir taip atsiranda įtampa, kuri gali būti panaudota.

Pjezoelektriniai elementai jau senokai naudojami mikrofonuose, kuriuose garso bangų skleidžiama energija verčiama silpnais elektros impulsais, kuriuos galima pastiprinti.

Neseniai inžinieriai jau ėmėsi įgyvendinti ir planus pjezoelektrikus panaudoti surenkant žingsnių ar drabužių judesio išskiriamą energiją. Japonijoje viešose vietose bandomos grindys, kurios generuoja elektros energiją, kai jomis vaikšto žmonės.

Tačiau mokslininkai atrado, kad sumažinus pjezoelektrinius elementus iki itin mažų dydžių, atsiranda naujas efektas, jau pelnęs „flexoelectric“ (flex išvertus iš anglų kalbos reiškia lankstyti) pavadinimą. Esant tipiniam pjezoelektriniam efektui, elektros įtampa atsiranda nuo pakankamai vienodų tempimo ar gniuždymo veiksmų. O pagaminus iki 20 nanometrų (milijardinių metro dalių) dydžio pjezoelektrikus, elektros įtampa atsiranda ir šias medžiagas sukant, lenkiant.

Teorinė studija atskleidė, kad pjezoelektrikų efektyvumas gali būti gerokai padidintas naudojant specialios formos nanokomponentus, surenkančius energiją tarsi miniatiūrinis šuolių į vandenį tramplinas. Šie rezultatai reiškia, kad būtų galima kur kas daugiau garso bangų ar vibracijos turimos energijos paversti elektros energija.